Iš kart po Naujųjų metų, sausio 4 dieną Londoną užplūdo netradicinė lauko reklamos banga: įvairiuose lauko reklamos formatuose pasirodė klausimas – „Karjera moteris paverčia blogomis mamomis, taip?“
Kampanijos sąmata siekė 1,25 milijono svarų sterlingų. Kampanijos su tokiu kontraversišku klausimu tikslas buvo paprastas - parodyti ir išreklamuoti lauko reklamą kaip tokią, pabrėžti jos potencialą, parodyti kad lauko reklama, kaip ir kitos medijos, gali stumtelti, išjudinti vartotoją, kaip ir nukreipti į visų aukštinamą internetą. Tikslas įrodyti kad lauko reklama kaip „ne – onlininė“ media forma yra viena iš paspirčių kuri, kaip google’o tyrimai rodo, veda žmones Internete vienu ar kitu keliu kažko ieškoti. Į šia savireklamos akciją Londone apsijungė tokios didžiosios lauko reklamos firmos kaip JCDecaux, Clear Channel, etc. Pačią kampaniją kuravo reklamos agentūra Beta. Siekis buvo pasiektas, specialiai sukurtame tinklapyje Britainthinks.com žmonės galėjo išreikšti savo nuomonę apie karjerą ir moteris, pritarti, pykti ar džiūgauti. Daugiau nei 10 tūkst. lankytojų apsilankė svetainėje per dvi dienas. Pasiekta dar daugiau – daug Britanijos tiklalapių „pasigavo“ šią naujieną, rezonansas buvo sukeltas, juk tik jo dėka ir mes, Lietuvoje, apie tai galime sužinoti. Lauko reklama privertė mus apie ją kalbėti, diskutuot. „Kada gi mes tai darėme paskutinį kart?“, – klausia Claire Beale, independent.co.uk apžvalgininkė.
Bet kodėl mes kalbam apie šią „outdoor‘o“ savireklamos kampaniją, kuri greičiausiai įeis į reklamos istoriją? Todėl kad tai bene trumpiausia kampanija, išsilaikiusi vos dvi dienas. Kas gi atsitiko įvairiuose socialiniuose tinklapiuose, ypač mamyčių tinklapiuose? Ogi kilo praktiškai revoliucija, stulbinama pykčio banga, su pagieža, su siūlymais boikotuoti lauko reklamos įmones, svarbiausia ir Beta reklamos agentūrą, ir visus klientus kuriuos ji turi. Būtent visas negatyvus rezonansas jau po poros dienų privertė nukabinti visus stendus, palydėti juos į šiukšlyną, bei pakabinti į vietą „neutralius“. Žinoma tada sekė ir atsakomoji „žodžio laisvės“ šalininkų banga ir kritika, kad lauko reklamos agentūros kapituliavo. Minėtoji Claire Beale klausia: ar vertėtų per daug pergyventi dėl neigiamo rezonanso ar PR’o? Gal ir ne, bet rinkodaros barikadų pusei visgi vertėtų atsiminti paprastą tiesą: bet kokia kontraversiška žinutė, bet kurioje medijoje sulauktų rezonso, ypač taip skaitmenizuotose visuomenėse. Užtenka vieno komentaro galinčio katalizuoti visa virtinę komentarų, tai kaip sniego lavina. Dargi Claire Beale pažymi kad būtent lauko reklama yra viena tų medijų, kurios atsakingos už informacijos patikimumą, solidumą, įžeidžiančių ar klaidinančių žinučių filtravimą. Tokia kampanija tik įrodo medijų trumparegiškumą, kai kalba pasisuka apie savireklamą.
Reziumuojant bei atsiribojant nuo neigiamų ar teigiamų vertinimų, norėtųsi paskaičiuoti: atmetus lauko reklamos pačių priemones kurios kainavo „beveik nieko“, visgi netgi padalinus sumą iš dešimties, tai būtų beveik puse milijono litų. Jeigu už šiuos pinigus susikooperavusios lauko reklamos kompanijos būtų pasidariusios grandiozinį tyrimą apie lauko reklamos efektyvumą, apie jos pastabumą, apie situacijas, kuomet lauko reklama geriausiai pasistebi, stendų vietų ir pastabumo koreliacijas, begales kitų kriterijų, kurie padėtų tašką diskusijoms apie „outdoor’o“ funcionalumą, grąžą ir pan. Jeigu pačios lauko reklamos agentūros būtų sau “pasidovanojusios” tokį žinojimo įrankį, argi jos nebūtų dabar turtingesnės ir laimingesnės? Planuota dviejų savaičių kampanija išvirtusi į vos dviejų dienų kampaniją; kampanija su reikiamu ažiotažu, rezonansu, tačiau kas po to? Ar tai padės pardavimams, ar visi labiau įtikės į „outdoor’o“ galią? Ar neliko toks jausmas kaip naujiems metams labai labai brangų fejerverką nusipirkus - pašaudė minutę ir viskas, laimė baigėsi?
