Pirmąjį šių metų mėnesį vartojimo kainos ūgtelėjo visu procentiniu punktu iki 9.6 proc.
Tam daugiausią įtakos turėjo dėl didesnio nuo 2009 m. sausio 1 d. akcizo tarifo penktadaliu išaugusios transporto grupės kainos, apie 13 proc. šoktelėjusios būsto, vandens, elektros ir kito kuro kainos, ženklios įtakos turėjo ir PVM tarifo padidinimas atskiriems maisto produktams, farmacijos gaminiams.
Tačiau vargu, ar aukštesni infliacijos tempai galėtų išsilaikyti ilgesnė laikotarpį. Sparčiai mažėjant vartojimui, administracinių veiksmų įtaką kompensuos dėl smunkančios paklausos mažėjančios kainos. Blogėjant pasaulio ekonomikos prognozėms, neverta laukti ir ženklaus naftos kainų didėjimo, toliau mažės ir eksportuojamos produkcijos kainos (sausį, ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos smuko penktadaliu, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o rafinuotos naftos produktų - net 46 proc.).
Abejojama, kad elektros energijos kainos, po atominės uždarymo šoktels apie 3 kartus, kaip yra baiminamasi. Išlieka didelė tikimybė, kad metų pabaigoje pasaulio rinkoje susidarys apčiuopiamas perteklius pagamintos elektros energijos ir tai nustatys “lubas” energijos kainoms. Nebent per šiuos metus iš esmės nepasikeistų ekonominės sąlygos, tačiau kol kas didžiausių ekonomikų atsigavimui nėra jokių fundamentalių priežasčių.
Infliacijos pasiutpolkę pakeitė nedarbo baubas – Eurostat duomenimis gruodžio mėn. harmonizuotas nedarbo lygis Lietuvoje jau viršijo tiek ES, tiek ir eurozonos vidurkį. Augantis bedarbių skaičius smarkiai apribos atlyginimų kėlimą šiais metais. Privatus sektorius itin dinamiškai reaguoja į pasikeitusią aplinką, apkarpydamas tiek darbo vietas, tiek ir atlyginimus. Niūresnės prognozės yra apėmusios ir valdžios sektorių. Per šiuos metus darbo užmokesčiai viso labo galėtų padidėti apie 2 proc. ir tai, labiau dėl techninių priežasčių.
Jakaterina Rojaka, „DnB NORD“ Bankas
