Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį Kipras buvo trečia populiariausia šalis pagal tiesiogines Lietuvos investicijas, kurių suma siekė siekė 574 mln. litų.
„Įmonės turi ganėtinai daug laisvų lėšų, jos neskuba investuoti ir laiko lėšas kojinėse, taip pat ir Kipro bankuose. Padėtis Kipre gali atsiliepti tuo, kad jei tas lėšas planuota panaudoti investicijoms, tai gali sumažėti investicijų apimtis“, – sako Ž. Mauricas.
Jis pastebi, kad ilgainiui tai gali būti gera pamoka: „Nereikėtų lėšų tiek daug laikyti ir geriau jas investuoti. Tuo labiau nelaikyti jų rizikingose pasaulio šalyse vien todėl kad procentu mažesni mokesčiai. Tai lygiai tokia pati pamoka, kaip ir buvo Ūkio banko bankroto atveju. Reikia pagalvoti, kodėl tos palūkanos yra tokios didelės ir kad gali būti kažkokių grėsmių.“
Pirmadienį Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sakė, kad indėlių apmokestinimas realios grėsmės Lietuvai nekelia.
„Įprastai Kirpas naudojamas verslo struktūrose, ten įkuriamos kontroliuojančiosios bendrovės. Ne paslaptis, kad Kipre taikomos palankios dvigubo apmokestinimo vengimo sutartys su Rytų kaimynais. Atskirčiau poveikį realiems finansams, ekonominei situacijai nuo hipotetinio. Mano nuomone, realių investicijų masė nėra kritinė“, - sakė jis.
