Netradicinis, linksmas įmonės pavadinimas – puiki galimybė pritraukti potencialių klientų dėmesį. Lietuvos verslininkai nepraleidžia progos tuo pasinaudoti.
Lietuvoje netrūksta įvairių įmonių, kurių pavadinimai sukelia šypseną. Nors egzistuoja nemažai pavadinimus reglamentuojančių taisyklių, tačiau kol kas įregistruoti įdomų, šmaikštų, o kartais ir kontroversišką įmonės pavadinimą yra lengva, nes šį veiksmą reguliuojanti tvarka – gana liberali.
Lietuva turi ir „KGB“, ir „GRU“
Kokios asociacijos kyla išgirdus tokius pavadinimus: „Transvesta“, „Jubana“ ar „Vibratorius“? Nors minėti pavadinimai gali išlavinti jūsų vaizduotę, tačiau iš tiesų visos trys įmonės užsiima labai rimta veikla. Pirmoji prekiauja automobilių dalimis, antroji – statybine ir žemės ūkio technika, o trečioji teikia šilumos tiekimo ir šildymo įrangos montavimo bei remonto paslaugas.
Iš Rusijos atvykę turistai turbūt nustebtų Lietuvos gatvėse išvydę „KGB“ ir „GRU“ iškabas. Šie trijų raidžių deriniai – visai ne Rusijos slaptųjų tarnybų trumpiniai, o maisto pramonės įrengimų ir logistikos paslaugas teikiančių bendrovių pavadinimai.
Ar pasitikėtumėte kosmetika ir parfumerija prekiaujančia įmone „Spekuliacija“, mėsos perdirbimo bendrove „Švaistūnas“ arba profesionaliomis plovimo priemonėmis prekiaujančia „Manjana“ (ispaniškai – rytoj)?
Apie ką pagalvotumėte išgirdę, kad jums savo paslaugas siūlo bendrovė „Castrade“ (užsiimanti šilumos ūkio, vandens ir nuotekų bei pramonės objektų modernizavimu ir statyba) ar „Žydrasis Babrungas“ (informaciniu monitoringu)? Nustebinti gali ir Lietuvos sodininkų draugija (sutrumpintai LSD), komandinė ūkinė bendrija „Gorila“ ir „Judo Fashion“ (ką veikia ši įmonė, mums sužinoti taip ir nepavyko), taip pat saugos tarnyba „Temidės žvilgsnis“ (primename, kad Temidės akys buvo užrištos). Nepamirškite pavartyti ir bendrovės „Auksinė varpa“ leidžiamo Pakruojo miesto laikraščio tuo pačiu pavadinimu.
Nors dauguma paminėtų įmonių pavadinimais neatitinka veiklos sričių, pasak Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko Donato Smalinsko, šio reikalavimo taikyti būtų neįmanoma: „Negalime reikalauti, kad restoranas „Rūta“ prekiautų tik rūtomis,“ – juokėsi VKI vadovas.
Pavadinimų tvarka – liberali
Pasak „Registrų centro“ atstovo spaudai Aido Petrošiaus, atsakomybė už įmonės pavadinimą kol kas gula ant paties savininko pečių.
„Galioja įstatymai, kad vadovas prisiima atsakomybę – pats savininkas ir atsako už tai, kad jo pavadinimas atitiktų taisykles. Gyvename liberalioje demokratinėje visuomenėje. Jeigu pavadinimas prieštarauja bendrai moralei ar visuomenės normoms, pats savininkas turėtų už tai atsakyti“, – sakė A. Petrošius. Pasak pašnekovo, „Registrų centro“ darbuotojai įsikiša tik išskirtiniais atvejais – kai įmonės pavadinimas būna akivaizdžiai nekorektiškas ar jame yra keiksmažodžių.
Nors oficialiai įmonių pavadinimų atitikimą taisyklėms prižiūrėti turėtų Valstybinė kalbos inspekcija (VKI), dabartinė tvarka to daryti neleidžia.
„Pareiga tai daryti yra, tačiau dabar galiojančia tvarka įmonės pavadinimas yra iš pradžių notariškai patvirtinamas ir įregistruojamas „Registrų centre“, o tik tuomet jį galime peržiūrėti mes, o bausti Valstybės įmonę yra labai blogai,“ – sakė D.Smalinskas. Pasak jo, VKI ne kartą kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kad tokia tvarka būtų pakeista. „Manau, kad artimiausiu metu tai turėtų būti įgyvendinta,“ – teigė pašnekovas.
VĮ „Registrų centro“ atstovo spaudai A.Petrošiaus teigimu, VKI pareigą „prižiūrėti“ įmonių pavadinimus norėtų perkelti ant pačios valstybės įmonės pečių. „Žinau, kad šiuo metu VKI nori, kad „Registrų centras“ taptų ta aukle, kuri prižiūrėtų, jog įmonių pavadinimai atitiktų visas taisykles, galbūt jie nori, kad samdytume kompetentingus ekspertus. Tokia papildoma ekspertizė tik vilkintų įregistravimo procesą“ – galimų pokyčių neigiamas puses vardijo pašnekovas.
Belieka konstatuoti, kad kol įmonių pavadinimų išradingumą reguliuoti turinčių organizacijų atstovai nesutaria, verslininkai ir toliau gali neriboti savo kūrybingumo bei stebinti naujais akibrokštais.