Tokie duomenys pateikiami tarptautinio susivienijimo „Verband der Vereine Creditreform“ pranešime „Nemokios įmonės Europoje 2012 metais“, kurį ruošiant dalyvavo ir UAB „Creditreform Lietuva“.
2012 m., palyginti su pernai, Vakarų Europos teismai priėmė nagrinėti apie 178 000, o Vidurio ir Rytų Europos – 79 407 prašymus paskelbti įmones nemokiomis. Į šį skaičių įeina ir ne ES narės Norvegija bei Šveicarija.
„Tarp Vidurio ir Rytų Europos valstybių pagal nemokių įmonių skaičių 2012 m. Lietuva su 4 proc. augimu yra viduryje, - teigia UAB Creditreform Lietuva direktorius Saulius Žilinskas, - nesiveržia į nemokumo lyderių trejetuką: Bulgarija (augimas 87,6 proc.), Kroatija (+43,5 proc.), Čekija (+31,3 proc.), Lenkija (+15,6 proc.), bet ir nepriklauso šalims, kuriose nemokumų 2012 m. sumažėjo: Slovėnija (-11,9 proc.), Estija (-5,6 proc.), Rumunija (-3,0 proc.). Pralaimėję Estijai, mažinusiai nemokių įmonių skaičių, atrodome geriau nei Latvija, kur nemokumų padaugėjo +6,6 proc. Jei imsime vidutinį nemokumų augimą visame regione – palyginus su 13,6 proc. mūsų skaičiai atrodo visai neblogai - tuo labiau, kad Lietuvoje nemokiomis pasiskelbia mažiau įmonių nei įsisteigia naujų.“
Vakarų Europoje didžiausias nemokių firmų prieaugis užfiksuotas Portugalijoje (+41,6 proc.), Ispanijoje (+32,0 proc,), Olandijoje (+19,4 proc.), Italijoje (+13,5 proc.). Nemokių įmonių labiausiai sumažėjo Norvegijoje (-12,4 proc.), Graikijoje (-6,7 proc.) Vokietijoje (-4,6 proc.), Jungtinėje Karalystėje (-3,9 proc.). Stebinantis nemokumo pagerėjimas krizės iki šiol kamuojamoje Graikijoje aiškinamas labiau painia nemokumo procedūra šioje šalyje nei pagerėjusia ekonomine situacija. Ir per patį krizės Graikijoje įkarštį pagal bankrotų skaičių ši šalis nebuvo pirmose gretose. Tačiau, pavyzdžiui, Vokietijos užsienio prekybos rūmų duomenimis, 2012 m. apie 69 000 Graikijos įmonių sustabdė savo veiklą. Prastesnė padėtis nei oficialiai skelbiama ir Ispanijoje. Neoficialiai teigiama, kad 2012 m. iš rinkos pasitraukė apie 210 000 ispaniškų įmonių. Vidutinis nemokių įmonių skaičiaus augimas Vakarų Europoje sudarė 2,6 proc.
Daugiau kaip du trečdaliai nemokių įmonių Vakarų Europoje veikė prekybos ir paslaugų sektoriuose. Paslaugų sektoriui tenka 38,2 proc., prekyba sudaro 30,4 proc. Toliau seka statybos (20,8 proc.) ir pramonės (10,5 proc.) įmonės. Panašiai kaip ir Vakarų Europoje, daugiausiai nemokių įmonių Centrinėje Europoje fiksuoja prekybos sektorius (47,7 proc). Antrą vietą su 32,5 proc. dalijasi statybininkai ir gamybininkai. O paslaugų įmonės čia laikosi geriau nei Vakarų Europoje. Tik kas penkta (19,8 proc.) vidurio ir rytų europiečių paslaugų įmonė 2012 m. tapo nemokia.
2012 m. Lietuvoje mažesnę nei vidutiniškai Rytų ir Vidurio Europoje nemokių įmonių dalį sudarė prekybos įmonės (36,3 proc.), tačiau duidesnę dalį sudarė paslaugų įmonės (31,3 proc.). Rinką taipogi paliko beveik kas trečia statybos ar gamybos įmonė (32,1 proc.), Anot Sauliaus Žilinsko, „Tokie skirtumai iš dalies yra dėl skiritngo paslaugų ir prekybos svorio ekonomikoje. Be to, Lietuvoje buvo didesnis krizės poveikis statybos ir kai kuriose vietos rinkoje dirbančiose smulkiose pramonės šakose (medžio apdirbimo, baldų duonos, mėsos).“
