Vadovas – ir apskaitos organizatorius
Specialistui gali sukelti tik atlaidžią šypseną daugelio vadovų teiginys: „nesu apskaitos specialistas, todėl samdau buhalterį, kuris ir turi už viską atsakyti, kas vykdoma šioje srityje“. Vargu bau! Šitaip galima nebent ramintis patiems. Tačiau tokių nusistebėjimų įtikinti savo nekaltumu teismą tikrai nepakaks.
Būtent įmonių vadovai traukiami administracinėn, o dar dažniau – baudžiamojon atsakomybėn už buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimus. Patinka tai jiems ar ne, bet tam yra pagrindas. Ir tai reikia žinoti, nes budresni vadovai žino: jau nebe pirmi metai šalyje kryptingai didinama atsakomybė buhalterinės apskaitos bei mokesčių apskaičiavimo srityse: griežtinant buhalterinės apskaitos įstatymą (pagal kurio nuostatas konstatuojamas nusikaltimo ar prasižengimo faktas) ir baigiant administraciniu bei baudžiamuoju kodeksais, reglamentuojančiais bausmių dydį.
Juk pastaraisiais metais VMI atliko daugiau nei po 50 000 mokestinių tyrimų bei patikrinimų kasmet, FNTT per tą patį laikotarpį išaiškino apie 30 000 000 Lt nesumokėtų mokesčių, o Lietuvos teismai išnagrinėjo apie 500 vien tik baudžiamųjų bylų. Nuo šiol atsakomybė solidariai tenka įmonių vadovams ir vyr. buhalteriams, todėl abiem svarbu mokėti ją racionaliai ir garbingai pasiskirstyti, o kai galima nukreipti ir kitiems įmonės darbuotojams.
Nedera pamiršti, kad įmonės vadovas atsakingas už visų įmonės darbų organizavimą, taip pat ir buhalterinės apskaitos. Pavyzdžiui, kepyklos direktorius taip pat gali nedaug išmanyti raugų rūšyse, bet tai dar nereiškia, kad jis neatsakingas už jo įmonės kepinių kokybę. Kaip ir ligoninės vyr. gydytojas šiais giliai specializuotų „dešinės rankos smiliaus chirurgų“ laikais taip pat gali nesugebėti išgydyti banalaus gripo. Tačiau ir vienas, ir kitas atsako už galutinius veiklos rezultatus, nes jie atsakingi už visą veiklos organizavimą.
Taip ir LR buhalterinės apskaitos įstatymas reglamentuoja vadovo atsakomybę už buhalterinės apskaitos organizavimą. O realizuoti šią atsakomybę jis privalo paskelbdamas Įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą.
Vadovas neturi tapti buhalteriu
Taigi, norėdamas tinkamai vadovauti įmonei, vadovas visiškai neturi tapti puikiu buhalterinės apskaitos ar mokesčių apskaičiavimo, juolab jų deklaravimo specialistu. Tai tikrai nebūtina. Pakanka būti apdairiam, atsakingam ir tinkamai paskirstyti veiklos sritis atsakingiems darbuotojams, t.y. tinkamai ją organizuoti. Kitaip tariant, deleguoti ne tik pareigas, bet ir galimą atsakomybę už vieną ar kitą pažeidimą.
Beje, reikia žinoti, kad kiekvienas darbuotojas tai gali padaryti tik pasirašytinai supažindindamas su reikalavimais vyr. buhalterį bei visus įmonės darbuotojus. Ir tai dar ne viskas, – vyr. buhalteris, savo ruožtu privalo informuoti kiekvieną įmonės darbuotoją apie tai, kaip pastarasis turi atlikti savo funkcijas, susijusias su apskaitos dalykais. Tuo jis apsaugo įmonės vadovą, nes pastarasis privalo ne tik deleguoti atsakomybę, bet ir sudaryti sąlygas įmonės darbuotojams ją realizuoti. Pirmiausia – išmokyti, kaip tai turi būti daroma. Ir šiuo atveju iš žodinių nurodymų – jokios naudos.
Deja, daugelis šalies apskaitos specialistų bei vadovų nė nežino, kad šitokius nurodymus vyr. buhalteriai privalo forminti potvarkiais. Be to, reikia įsisąmoninti, kad specialiųjų įstatymų, juolab kitų teisės aktų (pavyzdžiui, VMI skelbiamų įstatymų komentarų) nežinojimas atleidžia įmonės darbuotojus nuo atsakomybės už šių reglamentų nežinojimą, kadangi jie – specialūs norminiai aktai.
Vadovas, aiškiai pavedęs konkrečius buhalterinės apskaitos tvarkymo darbus įmonės vyriausiajam buhalteriui, didžiąja dalimi bus įgyvendinęs vieną iš svarbiausių Buhalterinės apskaitos įstatymo numatytų pareigų – organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Žinoma, vien tuo pasitenkinti nereikėtų – vadovas ir vėliau turėtų kontroliuoti, kaip buhalteris vykdo pavestus darbus, ar jis yra kompetentingas atlikti pavestus darbus, ar aprūpintas darbui būtinomis techninėmis bei metodinėmis priemonėmis.
Manyti, kad nuo pareigos organizuoti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą pavyks išsisukti vienkartiniu įsakymu, darbuotojo priėmimu į atitinkamas pareigas ir pan., būtų naivu ir neatsakinga. Ir rizikinga, – po keleto metų gali paaiškėti, kad buhalteris nedirbo kaip vadovas tikėjosi, o gal tiesiog įmonė jo neaprūpino reikiamomis priemonėmis... Nors, mėgstantieji riziką, gali pasirinkti šį kelią. Tik kur jis gali nuvesti? Nebent į teisiamųjų suolą? Kaip jau minėjome, šių dalykų neišmanymo klystkeliai link to dažniausiai ir veda.
Asmeninės atsakomybės išvengti nepavyks
Gana naiviai skamba ir kitas neretai teismuose vadovų išsakomas argumentas: kodėl jie traukiamas atsakomybėn, jei dokumentai, pagal kuriuos, pavyzdžiui, buvo išmokami pinigai, – be privalomų rekvizitų ir netgi nepasirašyti. Būtent už tai ir baudžiami! Beje, nežinantiems derėtų suvokti, kad nuo šių metų pradžios pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 dalį būtent įmonės vadovas atsako už informacijos pateikimą buhalterijai. Ir ne tik tos, kurią pateikia jis pats, atsakomybė keliama už visų įmonės darbuotojų pateikiama informacija. Taip kad kuo daugiau prastų dokumentų, tuo didesnis vadovo „nuopelnas“, tuo akivaizdžiau, kad vadovas netinkamai organizavo įmonės buhalterinę apskaitą, neparengė ar netinkamai parengė Įmonės buhalterinės apskaitos politikos įsakymą arba nenustatė apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos. O tai daryti reikia išmanant, būtinai pasitelkus kvalifikuotus buhalterius arba patiems jų neturint – konsultantus.
Kaip minėjome anksčiau, nuo šių metų buhalterinės apskaitos srityje vadovui keliamų reikalavimų galima suskaičiuoti ne vieną ir ne du. Svarbu ir tai, kad jų turinys gana abstraktus, o tai tik palengvina galimybę pareikšti kaltinimus už teisės aktų reikalavimų nesilaikymą. Kita vertus, valdžia, manytume, visiškai pagrįstai nuo šių metų sausio 1 dienos tam tikrą naują atsakomybę delegavo ir įmonių vyr. buhalteriams, reikalaudama, kad nuo šiol jie greta vadovų pasirašytų finansines ataskaitas. Nors, tiesą sakant, pastariesiems nuo to tik geriau, nes dabar vadovai negalės reikalauti iš buhalterių nepagrįstai „išgražinti“ tų ataskaitų, pateikiant jas bankams ar kitiems suinteresuotiems asmenims, – esą vis tiek pastarieji nepasirašo, taigi ir neatsako.
Ką gi, teisės aktų tobulinimas šįkart, atrodo, teigiamai paveiks ir įmonių reikalus, ir duos naudą visuomenei.
Auditorius, doc. dr. Gediminas Kalčinskas UAB „Pačiolis“ prezidentas
