Milijonų vertos uogos ir daržovės šią vasarą greičiausiai supus Didžiosios Britanijos laukuose, nes stinga užsieniečių, kurie anksčiau nuimdavo derlių, rašo „The Independent“.
Darbuotojų stygiaus priežastys – krintanti svaro vertė ir nauji apribojimai atvykstančių sezoninių darbuotojų skaičiui. Per derliaus nuėmimo mėnesį ūkininkai uždirba didžiąją dalį savo metinių pajamų, todėl svarsto, kaip papildyti darbuotojų gretas darbininkais iš visos ES.
Jiems reikia surinkti per 50 tūkst. tonų braškių, aviečių ir kitų uogų, kurios būtų parduotos D. Britanijos rinkoje.
Tūkstančiai darbuotojų iš Lenkijos ir kitų Rytų Europos šalių grįžta į savo gimtąsias šalis, traukiančias kylančiomis ekonomikomis.
Vienas ūkininkas skaičiuoja, kad jis nesurinks braškių už 200 tūkst. svarų. Augintojai Škotijoje perspėja, kad jie praras penktadalį šiųmečio derliaus už 5,2 milijono svarų.
Nacionalinė ūkininkų sąjunga tvirtina, kad darbuotojų stygius šiemet didesnis nei praėjusiais metais, kai D. Britanijos laukuose liko pūti vaisių ir daržovių už apytikriai 20 mln. svarų. Šalies uogų pramonė pastaruosius penkerius metus kasmet augdavo po 7 proc.
Panašu, kad darbuotojų stygius turės įtakos ir prekybos centrams, kurie importuoja didelius kiekius vaisių ir daržovių iš tokių šalių kaip Olandija, kad padengtų produkcijos deficitą.
Darbuotojų stygiaus problema kilo, kai D. Britanijos valdantieji nusprendė sumažinti skaičių darbuotojų, kuriems leidžiama atvykti į šalį sezoniniams darbams.
Anksčiau imtis nekvalifikuotų darbų buvo leista ir darbuotojams iš ES nepriklausančių šalių, tokių kaip Ukraina ir Baltarusija. Šiais metais tai uždrausta netgi bulgarams bei rumunams, kurie priklauso Bendrijai.
Tačiau sprendimas nuo 25 tūkst. iki 16 tūkst. šią vasarą sumažinti darbuotojų skaičių ūkininkus įstūmė į sudėtingą padėtį. Skaičiuojama, kad šią vasarą truks bent ketvirtadalio darbuotojų.
„Kyla grėsmė, kad ūkininkai pasiduos ir imsis auginti kitas kultūras“, – sakė Richardas Hirstas, Nacionalinės ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Kai kurie sodininkai jau sumažino dirbamos žemės plotus.
Augintojai teigia, kad potencialių darbininkų skaičių itin sumažino menkstantis D. Britanijos patrauklumas, pavyzdžiui, lenkams, kurie įvertina nukritusią svaro vertę, o namuose turi 13 proc. išaugusį darbo užmokestį bei galimybę dirbti mažiau fizinių jėgų reikalaujantį darbą tokiuose sektoriuose kaip viešasis maitinimas.
Lyginant su euru, svaro vertė nukrito 15 proc., todėl darbininkams nebeapsimoka važiuoti į D. Britaniją, kur per valandą jie uždirbtų 5,52 svaro, o namuose per tą patį laiką jie gali gauti 7 svarus.
Ūkininkai skaičiuoja, kad nesuradus reikiamo darbuotojų skaičiaus labiau apsimokės vaisius palikti laukuose.
„Unite“, didžiausia D. Britanijos profesinė sąjunga, ragina ūkininkus padidinti atlygį darbuotojams. Tačiau vaisių, uogų ir daržovių augintojai tikina, kad jų maržos, produkciją tiekiant prekybos tinklams, ir taip mažos. Kitų prekeivių apimtys tokios mažos, kad ūkininkai darbuotojams nebeišgali mokėti daugiau.
Sprendimą apriboti ne ES šalių migrantų skaičių D. Britanijos valdžia aiškina siekusi palaipsniui sumažinti nekvalifikuotų darbuotojų ne iš ES šalių skaičių, mat norima, kad verslininkai pirmiausia išnaudotų vidaus darbuotojų resursus.
Ūkininkai teigia, kad norinčiųjų dirbti iš Ukrainos ar Rusijos nestinga, tačiau dėl galiojančios tvarkos, šių potencialių darbuotojų pasikviesti į pagalbą negalima.
Johnas Sinclairas, juodųjų serbentų, braškių ir aviečių laukų savininkas, teigia, kad įprastai per dieną jis gaudavęs po šešis norinčiųjų įsidarbinti laiškus. Šiais metais laiškų kur kas mažiau – jų sulaukiama po šešis per savaitę.
