Lietuvos darbdaviams užsienio darbo jėga neretai yra lyg išsigelbėjimas norint tęsti produktyvią veiklą, tačiau įdarbinti žmogų, pasak jų, būna pernelyg sudėtinga. Pabrėžiama, kad reikalinga didesnė darbdavio ir valstybės atsakomybė už darbo imigrantą, rašo „Lietuvos žinios“.
Manoma, kad į Lietuvą atvykę darbuotojai iš trečiųjų šalių galėtų pakelti jos ekonomiką, kaip įvyko Didžiojoje Britanijoje ar Ispanijoje. Darbdaviai pripažįsta, kad imigrantai dirba našiau nei vietiniai - atvykę iš svetur jaučia didesnę baimę netekti darbo, todėl ir tinginiauti nedrįsta.
Kita vertus, skaičiai rodo, kad darbo vietų gali pritrūkti ir Lietuvos piliečiams. Be to, užsienio darbo jėgai ne visada draugiška ir pernelyg uždara Lietuvos visuomenė.
Pavojaus nekelia
Verslininkas Bronislovas Lubys sako, kad priešiškoms nuotaikoms darbo imigrantų atžvilgiu Lietuvoje nėra rimto pagrindo. „Negirdėti, kad būtų užfiksuota žmogžudysčių atvejų tarp imigrantų Lietuvoje, o lietuvių nužudymai Švedijoje, Airijoje, Ispanijoje yra faktai“, - sakė jis.
Darbdaviai pabrėžia norintys, kad išnyktų biurokratinės kliūtys, dėl kurių delsiama reikiamai darbo jėgai patekti į Lietuvą.
Valdas Rupšys, Socialines apsaugos ir darbo ministerijos sekretorius, teigia, kad darbdaviai turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už įsivežamus darbuotojus, pavyzdžiui, pasirūpinti jų grąžinimu ten, iš kur atvyko. Darbdaviai primena, kad valstybė, kuri, kaip ir verslas, gauna naudos iš importuojamos darbo jėgos, už ją atitinkamai ir atsakytų. V.Rupšys, pateikęs duomenų apie darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą, pabrėžia, kad imigracija į Lietuvą nuolat didėja, tačiau nemano, kad augimo mastai yra dideli.
2004 metais asmenims iš trečiųjų šalių išduoti 877 leidimai dirbti Lietuvoje, 2005 metais - 1565, 2006 metais - 2982, pernai - 5686. Šiais metais trečiųjų šalių darbo jėga naudojamasi dar intensyviau - per 9 pirmus šių metų mėnesius tokius leidimus gavo 6335, o pernai tuo pačiu metu - 4259 asmenys.
V.Rupšys teigia, kad veikiausiai jau greitai atsitiks taip, kad Lietuvai užteks vietinės darbo jėgos, ir imigrantų srautai sumažės: pastaraisiais metais fiksuojamas grįžtamosios migracijos didėjimas, kai kurios gamybos apimtį priverstos mažinti įmonės atleidžia darbuotojus, mažėja registruojamų laisvų darbo vietų. Užimtumo lygis 2007 metų pirmąjį pusmetį buvo 64,6 proc., 2008 - 64,2 proc., nedarbo lygis - atitinkamai 4,5 ir 4,7 procento.
„Pradedame susidurti su tam tikromis problemomis, susirūpinimą kelia ir nelegalus užsieniečių darbas - atvejų, kai naudojamasi nelegalia darbo jėga, daugėja“, - sakė jis.
2006 metų pirmąjį pusmetį buvo nustatyti 6 neteisėtai dirbę užsieniečiai, 2007 metais - 8, 2008 metais - net 152.
Faktai
Šiuo metu Lietuvoje dirba darbuotojų iš 30 šalių - daugiausia atvykę iš Ukrainos, Baltarusijos, Kinijos, Turkijos, Gruzijos, Moldovos, Rusijos.
Per metus padidėjo atvykstančiųjų iš Turkijos ir Rusijos skaičius, o iš Baltarusijos ir Ukrainos sumažėjo. Palyginti su pernai, šiemet Turkijos piliečių, gavusių leidimus dirbti Lietuvoje, padaugėjo nuo 7 iki 21 proc., Kinijos darbo jėgos dalis padidėjo nuo 4 proc. pernai iki 7 proc. šiais metais. Atvykstančiųjų dirbti iš Ukrainos ir Baltarusijos sumažėjo atitinkamai nuo 36 ir 38 proc. iki 24 ir 34 procentų.
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse dirbantys imigrantai sudaro 81 proc. visų dirbančių užsieniečių. Vilniaus mieste pasilieka net 51 proc. užsieniečių, gavusių leidimus dirbti.
Daugiausia - 36 proc. dirba statybose, tiek pat - transporto ir paslaugų, 28 proc. pramonės sektoriuose.
Valdonė Savulionytė
