Imasi degalų branginimo: Seimas svarstys akcizų didinimą

Po pateikimo už įstatymo pataisas balsavo 85 Seimo nariai, 16 buvo prieš, o 20 – susilaikė. Toliau pataisos bus svarstomos Seimo komitetuose, o galutinai už turėtų būti balsuojama 2022 m. Seimo pavasario sesijoje.

Jeigu prezidentas pasirašys įstatymo projektą, dalis degalus branginančių jo nuostatų įsigaliotų 2023 m., o kitos – vėlesniais. Pavyzdžiui, nauja akcizo CO2 dedamoji būtų taikoma nuo 2025 m.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šiauliuose degalų litras beveik 20 centų pigesnis nei Vilniuje: kodėl taip skiriasi kainos?

Karštai su tv3.lt: ar netrukus turėti automobilį Lietuvoje bus prabanga?

Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos kyla nesustodamos – kai kur perkopė ir 1,5 euro už litrą

Teršti – nėra žmogaus teisė

Pristatydamas pataisas aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad Lietuvai privalu mažinti šiltnamio efektą didinančių dujų išmetimą, iškastinio kuro naudojimą. Esą to nepadarius, Lietuvai grėstų baudos.

Paklaustas, ar dabar tinkamas laikas branginti degalus, kurie pastaruoju metu ir taip rekordiškai išaugo, ministras sakė:

„Tarša yra ne universali žmogaus teisė. Teršti nėra kažkas universalaus, kad tu gali imti taršų kurą, deginti jį savo namuose, o kaimynui tai iššauktų  onkologines ar kitas ligas. Man tai atrodo normalu, kad mes įkainojame pilnai taršias kuro rūšis. Ir man atrodo, tai yra atsakingas požiūris turėtų pilnus kaštus dėl jų pardavimo.“

S. Gentvilas patikino, kad akcizų didinimo poveikį infliacijai, ministerijos prašymu, įvertino Lietuvos bankas. Pasak jo, akcizų didinimo įtaka metinei infliacijai sudarytų 0,1 proc. punkto.

Ministro įsitikinimu, kalbėti, kad iškastinis kuras turi būti subsidijuojamas nėra modernu. Ypač, kai Lietuva neturi savo iškastinio kuro, o subsidijuoja importinius produktus.

Kita vertus, S. Gentvilas pripažino, kad Lietuvoje egzistuoja didelis energetinis skurdas: net trečdalis gyventojų per daug sumoka už šildymo, elektros sąskaitas.

„Mes tą vertiname, todėl šiemet pasiūlėme socialiai remtiniems ir šildymo lengvatą gaunantiems gyventojams 85 proc. subsidiją saulės moduliams įsigyti, šilumos siurbliams arba biokuro katilams įsirengti. Automobilio sunaikinimui vidutiniškai taikoma 1 tūkst. eurų (parama), tai dabar pasiūlyta 2 tūkst. už sunaikinimą ir naujo įsigijimą“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio atstovas.

Kiek kas brangs

Lapkričio pabaigoje akcizų didinimui pritarė Vyriausybė. Planuojama, kad dėl pakeitimų valstybės biudžetas 2023 metais papildomai galėtų gauti apie 66,6 mln. eurų, 2024 metais – apie 79,9 mln. eurų pajamų. 

Dyzelino akcizą nuo 2023 metų siūloma didinti 10 proc. nuo 372 iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų (toks dabar yra akcizas bešviniam benzinui), o nuo 2025 metų – iki 500 eurų – jis būtų 34 proc. didesnis nei dabar. 

Pataisos, be to, numato 2023–2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomas akcizų lengvatas arba jų išvis atsisakyti, didinti akmens anglies, kokso ir lignito akcizus, taip pat įvesti akcizą šildymui skirtoms durpėms.

Šildymui skirtam dyzelinui (buitiniam krosnių kurui) dabar taikomas lengvatinis akcizas – 21,14 euro, tačiau nuo 2023 metų jį siūloma didinti iki 140 eurų, o nuo 2024 metų – iki 372 eurų už 1 tūkst. litrų. 

Šildymui skirtoms durpėms nuo 2023 metų būtų įvedamas 10 eurų už toną akcizas, o nuo 2024 metų jis būtų jau 20 eurų.

Be kita ko, žemės ūkyje naudojamam dyzelinui akcizas nebus didinamas, tačiau nuo bus mažinamas kiekis degalų, kuriuos ūkininkai galės nusipirkti su mažesniu akcizu.

Šiuo metu infliacija Lietuvoje yra viena didžiausių per daugelį metų ir pati didžiausia tarp visų ES šalių. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. lapkritį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,7 proc., pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji vidutinė metinė infliacija – 3,8  proc., o metinė (2021 m. lapkritį, palyginti su 2020 m. lapkričiu) infliacija sudarė 9,3 proc.

Lietuvoje akcizai per maži?

Kaip teigiama pataisų aiškinamajame rašte, jomis, be kita ko, siekiama įgyvendinti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas palaipsniui didinti gazoliams taikomą mokesčio tarifą iki dabartinio benzinui taikomo akcizų tarifo lygio ir nustatyti anglies dioksido (CO2) dedamąją iškastiniam kurui.

„EBPO apžvalgoje pažymėjo, kad Lietuvoje galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Taip pat taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui.

Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą. Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO2 išmetimu“, – nurodoma Aplinkos ministerijos rengtame rašte.