Mažamečių vaikų turinti šeima, norėdama pasiskolinti iš banko pinigų būstui, privalo teismui pristatyti Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą, kad bankui įkeistame būste gyvenantys nepilnamečiai bus saugūs ir nepraras teisės į jį. Tuo tarpu nekilnojamojo turto neturintys tėvai niekam nerūpi, į jų vaikų gyvenimo sąlygas kreipiama mažiau dėmesio. Žiūrint iš šalies atrodo, kad jei turi ar nori įsigyti nekilnojamąjį turtą, iš karto tampi potencialiu priešu savo vaikams, tačiau jei neturi nieko, nepatenki į rizikos grupę ir gali su vaiku kraustytis gyventi kur tik nori. O gal taip institucijos siekia parodyti, kad dirba? Juk žymiai lengviau kontroliuoti ir „prižiūrėti“ tą, kuris turi oficialias pajamas ir vienokį ar kitokį turtą.
Nerūpėjo, kol neprireikė paskolos
„Baigusi mokyklą, per 10 metų iš viso nuomojausi 18 butų ar kambarių bendrabučiuose, iš kurių, jau pagimdžiusi dukrą, – septynis“, – pasakojo išsiskyrusi ir viena vaiką auginanti mama Jolanta.
Anot moters, per metus dėl vienokių ar kitokių priežasčių jai tekdavę net kelis kartus pakeisti gyvenamąją vietą. Ir visą tą laiką jos ir dukros gyvenimo sąlygos niekam nerūpėjusios. „Baisiausia, prisimenu, buvo gyventi miesto centre esančiame bendrabutyje – eidama į bendro naudojimo virtuvę, nešdavausi dujų balionėlį, dukrą Gabrielę palikusi kambaryje.
Kaimynas grasindavo ir užmušti, ir pasmaugti, ir kitaip „padaryti“... Pranešiau policijai, bet teko ne jam, o man išsikraustyti iš bendrabučio, – prisimena Jolanta. – Nerūpėjome nei policijai, nei kitoms institucijoms.“
Anot moters, su vaiko teisių specialistais ji susidūrė ne tada, kai galėjo būti įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, o kai panoro gyventi geriau – įsigyti butą. „Tada teko teismui iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos pristatyti pažymą, kad „mano šeimoje viskas gerai“. Dešimt metų niekam nerūpėjo nei kur gyvenu, nei su kuo, nei kaip“, – šypsojosi naują gyvenimo etapą pradėjusi mama.
„O jei aš asociali?“
Vaiko teisių apsaugos tarnyba išduoda pažymas teismui apie tai, ar piliečiai, sudarantys sandorius dėl turto pardavimo, įkeitimo, paskolos būstui įsigyti ir pan., nėra įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą, ar jiems nėra apribota tėvų valdžia. Gyventojai, kuriems teko ją imti, teigia, kad ji gaunama per keliolika minučių, netikrinant jokių duomenų. „O jei aš asociali, mušu vaiką? Nieko netikrino“, – stebėjosi Jolanta. Tai kam iš viso tokia pažyma reikalinga? Ką ji keičia?
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo Donato Žakario teigimu, šalyje yra įdiegta sistema SPIS, į kurią yra įtraukti švietimo, socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrių duomenys. Sistemoje yra pateikiamos socialinės rizikos šeimos, valstybės pašalpą gaunantys ar negaunantys vaikai, smurto atvejai ir kt.
„Informacija apie tam tikrą asmenį ar šeimą patikrinama per 30-40 sekundžių, pakanka įrašyti vardą, pavardę ar asmens kodą, todėl pažyma gali būti išduota iškart. Jeigu šeima, šiuo atveju mama Jolanta, gyveno tvarkingai – nebuvo užfiksuota jokių įvykių policijoje, iš vaiko ugdymo įstaigų nebuvo gauta jokių signalų, netgi anoniminių – vadinasi, mama vaiku rūpinosi tinkamai, o migruoti jai iš vieno nuomojamo buto į kitą niekas nedraudžia, nes paprastai tai daroma tik tam, kad būtų sukurtos optimalios gyvenimo sąlygos – žiūrima į kišenę. Tokiu atveju pateisinamas ir persikėlimas gyventi iš geresnio į prastesnį butą“, – sakė D. Žakaris.
Anot vaiko teisių specialisto, šalyje nėra įstaigos, tai kontroliuojančios. „Šeima gali pakeisti net 50 nuomojamų butų, nes žmogui negali būti apribota teisė judėti ir kt.“ – sakė jis. Tačiau kodėl nejaukiai jaustis ir mindžikuoti prie vaikų teisių specialistų durų turi tie, kurie turi ar nori įsigyti nekilnojamąjį turtą? Kuo jie blogesni už tuos, kurie nuomojasi būstus. Ar norėdamas įsigyti nuosavą būstą žmogus automatiškai tampa potencialiai blogu ir nerūpestingu tėvu?
„Saugikliai“ – socialinės rizikos šeimoms
Bet juk paskolą imantis žmogus bet kokiu atveju nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas, kartu – ir vaikų. Kam jam reikalinga Vaiko teisų skyriaus pažyma teismui ir pastarojo leidimas įkeisti bankui turtą? Anot D. Žakario, teismo leidimas iš tikrųjų daugiau reikalingas, kai norima būstą parduoti, o ne pirkti. „Šis „saugiklis“ daugiau taikomas socialinės rizikos šeimoms. Negavusios teigiamos mūsų tarnybos išvados ir teismo leidimo, jos negaus pinigų, kurių negalės pragerti. Ne paslaptis, kad daugelis šeimų į rizikos sąrašą yra įtraukta dėl girtavimo ar socialinių įgūdžių stokos“, – teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas.
Paprašytas atremti paplitusią nuomonę, jog vaiko teisių apsaugos specialistai tik trukdo gauti iš banko paskolą, D. Žakaris sako, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus išduodama pažyma yra tik vienas iš daugelio dokumentų, pateikiamų teismui. Anot jo, teismas ir vaiko teisių specialistai nesprendžia, ar leisti žmogui suteikti paskolą. Tai daro bankas. Teismas sprendžia, ar leisti įkeisti, parduoti ar kitaip suvaržyti vienintelį turimą šeimos gyvenamą būstą, net ir ketinant įsigyti, jei apskritai neturima jokio. Teismo funkcija, anot jo, ta, kad būtų apsaugota, jog nepilnametis asmuo neatsidurtų gatvėje.
„Teismas, ne Vaiko teisių apsaugos skyrius, vertina ir išduoda leidimą. Mūsų skyrius tik pateikia duomenis, ar šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Jei žmogus niekur nėra užkliuvęs, išduodame pažymą, kad neužfiksuota atvejų, jog buvo netinkamai atliktos tėvų pareigos“, – sakė D. Žakaris. Priešingu atveju teismas prašo Vaiko teisių skyriaus atstovo atvykti svarstant dėl leidimo išdavimo. Tokių atvejų, anot specialisto, nėra buvę daug. Pareiškėjas, prieš pateikdamas teismui dokumentus, turi raštu išdėstyti motyvus, kodėl jis ketina, tarkim, bankui įkeisti turtą. Jei teismui kyla įtarimų, žmogus kviečiamas atvykti papildomai išdėstyti argumentų, kodėl vienaip ar kitaip ketina pasielgti su savo turtu.
„Atsižvelgiama išimtinai į vaiko interesus“
Anot Vytauto Jončo, Šiaulių apygardos teismo pirmininko padėjėjo ryšiams su visuomene, prašymai yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant pareiškėjų į teismo posėdį. „Esant būtinybei, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas gali nuspręsti nagrinėti prašymus žodinio proceso tvarka. Tokiu atveju pareiškėjai yra kviečiami į teismo posėdį, – sakė jis. – Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo turėtų būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos. Paprastai sprendimas žinomas jau kitą dieną nuo prašymo pateikimo.“
Anot V. Jončo, teismo leidimas būtinas tuo atveju, kai pareiškėjai, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teisę į perleidžiamą turtą. Taip pat teismo leidimus privalu gauti parduodant ar kitaip perleidžiant turtą, priklausantį asmeniui, kuriam yra nustatyta globa ir paskirtas globėjas.
„Kai sprendžiamas leidimo išdavimo klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, atsižvelgiama išimtinai į vaiko interesus“, – sakė V. Jončas.
Nori parduoti, o ne pirkti
Anot Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo D. Žakario, žmonės, įtraukti į socialinės rizikos šeimų sąrašus, greičiau norėtų parduoti turimą turtą, o ne jį padidinti. Yra buvę atvejų, kai skyriaus išduota pažyma buvo neigiama, tačiau teismas leido parduoti turimą būstą, nes jis buvo paveldėtas.
2006-2007 m. per metus būdavo išduodama po 800 pažymų. Pastebėta tendencija, kad prašymų išduoti pažymą mažėja – dėl prastos ekonominės situacijos dabar per metus jų išduodama perpus mažiau.
Socialinės rizikos šeimų Šiaulių mieste yra 187, jose auga 231 vaikas (126 berniukai, 105 mergaitės; 38 vaikai iki 3 metų, 50 – 4-6 metų, 46 – 7-9 metų, 56 – 10-14 metų, 41 – 15-17 metų). 2012 m. į sąrašą įtraukta 61 nauja šeima, išbrauktos 43. Tik 16 šeimų iš sąrašo išbraukta todėl, kad išnyko priežastys, dėl kurių jos į jį buvo įtrauktos. Kitos šeimos išbrauktos vaikams sulaukus pilnametystės arba šeimoms išsikėlus į kitą savivaldybę, tuomet bylos buvo perduotos šių savivaldybių vaiko teisių specialistams.
Povilas Lungė
