Iki rugsėjo 1 dienos, kuomet Vyriausybė privalo tvirtinti elektros gamybos kvotas, lieka 11 dienų. Ministrų kabinetas tuo pačiu svarstys ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prieš du mėnesius pateiktą siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose. Racionalesnė gamyba leistų sumažinti šilumos kainas gyventojams iki 4 ct/kWh.
„Prognozuojame, kad Vyriausybė nepalaikys šilumininkų siūlymo ir tęs visuomenės kiršinimo liniją. Matyt, formaliai Vyriausybė nepriims jokio sprendimo. Atpiginti šilumą ekonomiškai naudinga žmonėms, tačiau politiškai nenaudinga valdantiesiems politikams. Tai – pagrindinė politikų rinkiminė platforma“, - sakė LŠTA tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
Liepos 18 dieną Vyriausybė priėmė naują tvarką, pagal kurią iš Energetikos ministerijos perėmė prievolę tvirtinti elektros gamybos kvotas. Jų nustatymo laikas buvo pratęstas nuo rugpjūčio iki rugsėjo 1 dienos.
„Tikimybę, kad sprendimo nebus, padidina faktas, kad pagal naują tvarką buvo išplauta ministro A. Sekmoko ir konservatorių partijos atsakomybė tvirtinti kvotas. Esant kolektyvinei koalicinės Vyriausybės atsakomybei, kaltųjų dėl šilumos švaistymo nebelieka“, - sakė A. Janukonis.
Anot jo, Energetikos ministerijai perdavus kompetenciją tvirtinti elektros gamybos kvotas Vyriausybei, tampa visiškai neaišku, kokį vaidmenį priimant šiuos sprendimus atliks kultūros, švietimo, žemės ūkio ir kiti ministrai.
„Nenumaldomai artėjant šildymo sezonui, delsimas racionaliai gaminti šilumą ir taupyti gyventojų lėšas tampa nusikalstamas“, - įsitikinęs A. Janukonis.
LŠTA siūlo perskirstyti elektros ir šilumos sąnaudas – perkelti elektros gamybą iš Lietuvos elektrinės Elektrėnuose į minimaliu režimu veikiančias Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Alytaus termofikacines elektrines.
Termofikacinėms elektrinėms, dirbančioms kogeneracijos režimu (gaminančioms ir elektrą, ir šilumą), nustačius tą pačią supirkimo kainą, kaip ir Lietuvos elektrinėje, būtų pagaminamas toks pats elektros energijos kiekis už tokią pačią kainą – elektra nebrangtų.
Visos lėšos, gautos padidėjus termofikacinių elektrinių apkrovoms, būtų skiriamos kompensacijoms už šilumą visoje Lietuvoje. Šilumos tiekimo įmonės šiame procese neuždirbtų nė lito.
„Tai leistų kiekvienai šeimai per metus šildymui sutaupyti vidutiniškai 400 litų, kurie dabar beprasmiškai išmetami į marias“, - sakė A. Janukonis.
Kondensaciniu režimu dirbanti Lietuvos elektrinė kūrena brangias gamtines dujas ir į Elektrėnų marias išmeta atliekinę šilumą. Vien per praėjusį šildymo sezoną prarasta šiluma kainavo apie 150 mln. litų.
Gamybą perkėlus į termofikacines elektrines, atliekinė šiluma būtų tiekiama gyventojams. „Nors siūloma priemonė yra trumpalaikė, tačiau veiksminga“, - teigė A. Janukonis.
Pasak jo, ilgalaike valstybės, siekiančios piginti šilumą, strategija turėtų tapti šilumos ūkio pervedimas nuo brangių gamtinių dujų prie vietinio biokuro, bei šilumos vartojimą mažinsianti senų daugiabučių namų renovacija.
