„Susitikimuose su ūkininkais, jų organizacijomis išgirdau raginimus nemažinti išmokų, kai pasėliai deklaruojami po birželio 20-osios. Ne visi ūkininkai spėjo laiku deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, buvo daug naujovių, tad atsižvelgę į šį išties neeilinį deklaravimą nusprendėme nemažinti išmokų sumos pavėluotai teikiantiems paraiškas“, – pažymėjo žemės ūkio ministras K. Navickas.
Populiariausios priemonės
Baigiantis pasėlių deklaravimui galima preliminariai pasakyti, kokios naujosios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano priemonės, susijusios klimatu, aplinka ir gyvūnų gerove buvo populiariausios.
Viceministras Egidijus Giedraitis įvardijo, ką noriai rinkosi ūkininkai: pareiškėjai aktyviausiai deklaruoja plotus ir renkasi dalyvauti Kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“:
veikloje „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“ – 249 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto; veikloje „Augalų kaita“ – 206,3 proc., nuo suplanuoto 2023 m. ploto; veikloje „Tarpiniai pasėliai“ – 168 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto; veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ – 52, 3 proc. nuo suplanuoto 2023 m. ploto;
Siekiantys dalyvauti šiose veiklose ūkininkai privalėjo 5 proc. nuo ariamosios žemės ploto skirti negamybiniams plotams. Užskaitai galėjo rinktis ekologinių sistemų negamybines veiklas arba deklaruoti žaliajį pūdymą. Dažniausiai ūkininkai rinkosi deklaruoti žaliajį pūdymą – deklaruota 76 tūkst. ha (pernai – per 55 tūkst. ha).
Kokie įsipareigojimai populiariausiose ekologinėse sistemose Pareiškėjams, dalyvaujantiems kompleksinėje ekologinėje sistemoje „Veiklos ariamojoje žemėje“, taikoma veiksmingumo ir efektyvumo metodika, privaloma rinktis bent tris veiklas, laisvai pasirenkamas iš negamybinių ir gamybinių veiklų:
Laisvai pasirinkti mažiausiai vieną negamybinę veiklą, ekologinę sistemą arba žaliąjį pūdymą iš:
- negamybinių veiklų – „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“,
- ekologinių sistemų – „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, žaliojo pūdymo.
Laisvai pasirinkti mažiausiai dvi gamybines veiklas iš veiklų – „Veiklos ariamojoje žemėje – Augalų kaita“, „Veiklos ariamojoje žemėje – Tarpiniai pasėliai“, „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Veiklos ariamojoje žemėje – Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“.
Ekologiškai ūkininkaujantys pareiškėjai turės galimybė dalyvauti ne daugiau nei dviejose gamybinėse veiklose, taip pat negalės dalyvauti veikloje „Veiklos ariamojoje žemėje – Sertifikuotos sėklos naudojimas“.
Pareiškėjai, pasirinkę dalyvauti tik vienoje ar keliose negamybinėse „Kraštovaizdžio elementų priežiūros“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ veiklose, neprivalo dalyvauti gamybinėse veiklose.
Veiksmingumo ir efektyvumo metodika netaikoma pareiškėjams, kurie atitinka bent vieną iš sąlygų:
- deklaruoja mažiau kaip 10 ha ariamosios žemės;
- daugiau kaip 75 proc. deklaruotos ariamosios žemės yra pievos iki 5 m., žaliasis pūdymas arba auginti ankštiniai augalai, arba naudojama keliais minėtais tikslais;
- daugiau kaip 75 proc. paramai tinkamo ploto yra daugiametės pievos arba pievos iki 5 m., arba naudojama keliais minėtais tikslais;
- pasirenka tik negamybinę veiklą.
Kas yra sertifikuotos sėklos naudojimas
Tinkamas plotas išmokai gauti – ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Kokios išmokos už neariminės tausojamosios žemdirbystės naudojimą
Javus sėjantys tiesiogiai ar naudojantys kitas nearimines technologijas gali rinktis veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane (SP) konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos) ir išlaikyti dirvos dangą jautriausiu periodu (gruodžio 1 d. – kovo 15 d.). Dirvožemiui naudingi augalai Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemiui naudingus augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami iki liepos 1 d. į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 savaites (arba iki spalio 1d.) po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas po pagrindinių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai būtina išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.
Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Augalų kaita
Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkas įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą, iš kurių vienas turės būti iš ankštinių augalų rūšies ir jam skirti bent 10 proc. pagal šią veiklą deklaruoto ploto. Įsipareigojimų laikotarpis (išlaikyti plotą) – 4 metai, už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį.
Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės taip pat siekia agrarinės aplinkosaugos ir klimato kaitos stabdymo tikslų ir yra Strateginio plano pirmtakės. Jos tęsiamos ir šiuo programiniu laikotarpiu, yra finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai fondo bei Lietuvos valstybės biudžeto.
