„Noriu užtikrinti, kad programa yra visiškai teisinga, teisiškai nenuginčijama, bet norime panaikinti bet kokį matomumą, net teorinę galimybę, kad yra kažkoks asmeninis suinteresuotumas tiems devyniems vadovams laikytis įsikibus opcionų. (...) Manome, kad reikia koncentruotis į pačią opcionų programą, jos teisėtumą, o ne į tų devynių vadovų sutartis“, – BNS sakė D. Maikštėnas.
Pasak jo, nepaisant opcionų sutarčių nutraukimo, visi vadovai pareiškė, kad opcionų programa buvo parengta nepriekaištingai ir naudinga tiek pačiai bendrovei, tiek jos darbuotojams.
„Tai yra labai svarbu, nes mes dėl žmonių turime konkuruoti ne su biudžetiniu sektoriumi, o su privačiu ir tarptautiniu verslu“, – pabrėžė D. Maikštėnas.
Jo teigimu, būtent opcionų programa suteikia galimybę mažiausiomis išlaidomis užsitikrinti stiprų vadovų ir darbuotojų įsipareigojimą ilgalaikiams bendrovės tikslams, nes bandymas analogišką efektą pasiekti grynaisiais pinigais kainuotų kur kas brangiau.
D. Maikštenas atsakė į BNS klausimus.
Kieno iniciatyva nutrauktos opcionų sutartys? Vadovų, stebėtojų tarybos, o gal pagrindinio akcininko?
Visi vadovai trečiadienį kreipėsi į stebėtojų tarybą ir ji tokiam sprendimui pritarė. Mes patys, vadovai, pradėjome diskutuoti, supratome, kad norime panaikinti tas abejones. Nei iš pagrindinio, nei iš kitų akcininkų, nei iš kažko kito negavome nei idėjų, nei prašymų. Tai yra tikrai nuoširdi mūsų pačių iniciatyva, kuri turi padėti koncentruotis į pačią opcionų programą iš išsklaidyti ją supančius mitus ir manipuliacijas.
Ką turite omenyje?
Visų pirma reikia paneigti tam tikras manipuliacijas ir primestus tris pagrindinius mitus apie opcionus. Pirmas, kad darbuotojams atiduodamas valstybės turtas ar valstybės akcijos. Antras, kad tam bus naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Trečias, kad galima akcijų kursą auginti tarifo sąskaita. Visi šie mitai yra giliai klaidingi, bet sukurti taip, kad jais būtų lengva patikėti, ypač prisimenant ankstesnės „Lietuvos energijos“ laikus.
Tai yra labai išmanus veikimas, didelį melą pateikiant kaip labai įtikinamą argumentą. Aš manau, kad dalis tų mitų atsiranda dėl elementaraus nežinojimo, tačiau dalis yra akivaizdžiai paskatinama išmanaus manipuliatoriaus. Aš puikiai žinau, kad nei finansų ministrė, nei energetikos ministras, nei Vyriausybė tikrai tais mitais netiki, todėl esu tikras, kad per tam tikrą laiką ramiai dirbant bus išgrynintas tikrasis valstybės ir visuomenės interesas.
Minite manipuliacijas ir manipuliatorių. Gal galite atskleisti, ką turite omenyje?
Mes nujaučiame ir žinome, bet tikrai nelįsime giliau. Tai, kad yra ganėtinai organizuotas veiksmas, kuris vyksta jau maždaug pusantrų metų, laikas nuo laiko pagaminant tokias keistas naujienas apie bendrovę, mes matome ir nujaučiame. Manipuliatorius yra linkęs gyventi šešėliuose, tai nebūtinai yra tik vienas konkretus asmuo, bet sudėjus visus įvykius, visą chronologiją, viskas ir taip pakankamai aiškiai matosi.
Ar turite galvoje buvusį bendrovės vadovą Dalių Misiūną, kuris ne kartą kritikavo tiek „Ignitis grupės“ opcionų programą, tiek pernai vykusį pirminį viešą akcijų platinimą (IPO)?
Kaip ir minėjau, nenoriu sakyti, kad tai yra vienas žmogus. Dažnai būna ir taip, kad kai tas tame procese sudalyvauja ir pats nesuprasdamas, kad juo yra manipuliuojama.
Jūsų vertinimu, ko yra siekiama tokiais veiksmais, nes abejotina, kad pagrindinis tikslas būtų tik opcionų programa?
Čia aš paliksiu dirvos žurnalistams ir jūsų tyrimams, daugiau šiuo klausimu spekuliuoti nenorėčiau.
Kas Jums žinoma apie skundą prokurorams pateikusį fizinį asmenį. Ar jis yra „Ignitis grupės“ smulkusis akcininkas?
Mums tas asmuo nėra žinomas. Nežinau, tačiau abejoju, kad jis būtų mūsų akcininku.
Opcionų klausimas aktyviai svarstomas Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Kaip sekasi bendrauti su jo vadovu Mykolu Majausku?
Aš labai pagarbiai žiūriu ir į Seimą, ir į Vyriausybę, reikia suprasti, kad jiems tenka svarstyti labai daug klausimų. Tikrai nebūtinai jų motyvacijos, pareiškimai ir keliami klausimai yra inicijuoti kažkokių blogų kėslų. Kartais išeina geriau, kartais blogiau. Vieną kartą buvome iškviesti (į BFK – BNS), vieną kartą apsvarstyti, gavome rekomendacijų ir patarimų.
Labai gerbiame tas nuomones ir manome, kad tikrai visi tautos atstovai siekia kuo geriausių tikslų. Mūsų darbas yra kantriai ir nuosekliai aiškinti, kas yra opcionų programa ir kas yra tikrasis visuomenės interesas.
Visgi, jūsų vertinimu, kodėl šis klausimas Seime iškilo būtent Biudžeto ir finansų komitete, o ne, tarkime, Ekonomikos komitete ar Energetikos komisijoje?
Nenorėčiau spekuliuoti šiomis temomis. Aš galiu turėti įvairių minčių, bet niekada nekalbu apie tai, ko nežinau iki galo.
Pernai vadovų pasirašytos sutartys buvo skirtos 2024 metams. Ar tai reiškia, kad net palankaus teismo sprendimo atveju artimiausio vadovų skatinimo akcijomis galima tikėtis ne anksčiau kaip 2025 metais?
Kai baigsis visos teisminės procedūros, atnaujinus opcionų programą ji įsigaliotų tiek darbuotojams, tiek vadovams ir jau būtų pririšta ne prie 2023 metų, o anksčiausiai prie 2024 metams keliamų tikslų, todėl taip, artimiausios akcijas galėtų būti skirtos 2025-aisiais. Kada bus galutinis teismo sprendimas, man atsakyti sunku, tačiau kylantys klausimai yra labai paprasti ir net vidutinio išprusimo teisės studentas pervertęs visus dokumentus labai greitai įsitikintų, kad nėra ten jokių klaustukų.
Nuo teismo noro pažiūrėti į tikrąjį visuomenės interesą ir noro veikti greitai viskas priklausys, tačiau to mes prognozuoti negalime. Mums svarbiausia įtvirtinti tvarią programą, dėl kurios nekiltų jokių abejonių, kuri veiktų ilgai ir mes galėtume pritraukti stiprius žmones.
Visgi Akcinių bendrovių įstatymas, ką pripažino ir premjerė, apie valstybės kontroliuojamų įmonių akcijų dalybas kalba dviprasmiškai. Nemanote, kad situaciją pataisytų įstatymo pataisa?
Žinoma, gali atsirasti iniciatyvų padaryti elementarią pataisą, kuria būtų galima įtvirtinti ir taip akivaizdų dalyką, kad opcionų programose negalima naudoti valstybės ir savivaldybių nuosavybėje esančių akcijų. To pakaktų dabar įstatyme esančiam dviprasmiškam saugikliui panaikinti. Sutvarkyti tą įstatymą kažkada tikrai reikėtų, kad jame nebeliktų to teisinio broko, bet čia viskas priklauso nuo įstatymų leidyboje dalyvaujančių žmonių noro turėti modernų ir klausimų nekeliantį dokumentą.
Ar pati bendrovė negali paskatinti šio proceso?
Ne, jokiu būdu. Tuo pačiu noriu pabrėžti, kad mes ir dabar elgiamės pagal įstatymo raidę ir esame visiškai įsitikinę, kad ir be pataisų mūsų opcionų programos yra teisingos ir teisėtos. Tų teisinių kliūčių mes ir dabar nematome.
Koks likimas laukia opcionų programoje vadovams numatytų tikslų, kurie turėjo būti pasiekti 2023 metais?
Tie tikslai yra tiesiogiai įrašyti bendrovės strateginiuose planuose ir išlieka nepakitę, tiesiog šiuo metu negalioja motyvacinis mechanizmas. Tačiau tiek darbuotojai, tiek vadovai yra tikrai motyvuoti ir pasiruošę visus tuos tikslus įgyvendinti pilna apimtimi.
Jūsų vertinimu, prieš „Ignitis grupę“ nukreipti veiksmai gali sumažinti kitų valstybės įmonių norą aktyviau dalyvauti kapitalo rinkoje?
Į „Ignitis grupę“, kuri tapo savotišku ledlaužiu, tikrai visi labai įdėmiai žiūri, stebi, kaip seksis tiek pačiam ledlaužiui, tiek jo įgulai. Todėl kažkokią įtaką tai tikrai turi, tačiau iš kitos pusės, viską reikia daryti tinkamu laiku, subrendus visoms institucijoms, todėl didelės tragedijos aš nedaryčiau.
Nemalonu tai, kad opcionų programos paprašė ne vadovai, tai buvo primygtinis IPO dalyvavusių investuotojų prašymas, nes jie nori tvarios bendrovės veiklos, vadovų ir darbuotojų ilgalaikio suinteresuotumo ir kompetencijų. Manau, kad dabar valstybė, o ne bendrovė, investuotojų turėtų atsiprašyti. Kita vertus, dauguma tų investuotojų yra ilgalaikiai ir jie puikiai supranta, kad mūsų šalis progresuoja ir tik laiko klausimas, kada opcionų programa įsigalios pilna apimtimi ir tie pažadai bus įgyvendinti.
