Europiečiai bijojo, kad Lietuvoje veikianti elektrinė yra taip pat nesaugi, kaip sprogusi Černobylio atominė. Taigi, mainais į narystę bendrijoje mūsų šalis turėjo atsisakyti pigios elektros.
Vis dėlto praėjus ir 20 metų, IEA tebestovi dar vis, nors ir neveikia. Jos atstovai teigia, kad joje iš viso išmontuota jau 41 proc. įrangos. Šiuo metu jau uždaryti abu – pirmasis ir antrasis reaktorių blokai, o panaudotas branduolinis kuras saugomas laikinoje saugykloje.
Tačiau radioaktyvias atliekas ir pačius reaktorius reikės kažkur padėti. Vargiai kokia nors kita šalis norės priimti tokias atliekas. Taigi jos gali atsidurti ir jūsų apskrityje ar net savivaldybėje.
Kapinyną renkasi iš 77 vietų
Šiuo metu IAE pradėjo diskusijas dėl giluminio atliekyno, kuris bus pradėtas statyti dar po 20 metų.
IAE vadovas Linas Baužys sakė, kad neseniai buvo pradėtos diskusijos apie giluminio atliekyno įkūrimą. Nors apie tai diskutuota ir prieš 20 metų, kai atskiros Energetikos ministerijos dar nebuvo, o tokius klausimus kuravo Ūkio ministerija, kuriai vadovavo Viktoras Uspaskich.
„Ateityje vyks geologiniai tyrimai. Mūsų partneriais tapo Lietuvos geologijos tarnyba, kuri su užsidegimu ir smalsumu žiūri į šį ateities projektą. Giluminis atliekynas bus įrengtas 700 metrų po žeme. Taigi, Lietuvos gelmės bus nuodugniai ištyrinėtos. Bus atliekami tyrimai, kurie parodys, kokie pas mus žemės sandūros sluoksniai“, – komentavo elektrinės vadovas.
Anot L. Baužio, dar anksti įvardyti, kurioje Lietuvos vietoje bus įrengtas giluminis atliekynas.
„Šiuo metu yra atrinktos 77 vietos, 20 metų truks tyrimai, kol bus išrinkta konkreti vieta. Jau kalbėjomės su savivaldybių atstovais.
Kol kas kategoriško jų pasipriešinimo nesulaukėme, vykstant geologiniams tyrimams toliau diskutuosime, nors sprendimas dėl atliekyno vietos ir bus priimtas tik po 20 metų. Gali būti, kad jeigu kuri nors vieta puikiai tiks, tos savivaldybės gyventojai iš Vyriausybės gaus tam tikrų naudų“, – komentavo L. Baužys.
Jis tikino, kad giluminis atliekynas aplinkai esą jokio poveikio nedarys.
„Jis bus įrengtas po žeme, be to, branduolinio kuro statinės bus įbetonuotos. Jau dabar kuras yra apsaugotas keliais sluoksniais, perkėlus į atliekyną ta apsauga dar bus sustiprinta, todėl grėsmės jis nekels“, – tikino elektrinės vadovas.
Išlaidos ir saugumas
L. Baužys pasakojo, kad vis dar girdi kalbų, kad elektrinės galbūt nereikėjo stabdyti.
„Atominės elektrinės eksploatavimą privalėjome nutraukti, nes tai buvo stojimo į Europos Sąjungą sąlyga. Tačiau nepaisant šios sąlygos jau paleidus elektrinę, jos eksploatacijai buvo numatyta 30 metų. Taigi, vis tiek būtų tekę ją stabdyti.
Gerai, kad tai padarėme jau anksčiau, nes dabar elektrinė neatitinka jokių europinių apsaugos standartų. Jeigu dabar bijome dėl Baltarusijos Astravo elektrinės, būtų tekę bijoti ir dėl šios“, – pastebėjo elektrinės vadovas.
Taip pat jis suskaičiavo, kiek elektrinės uždarymui reikės pinigų, iš viso – 3,3 mlrd. eurų.
„Jau panaudojome 1,5 mlrd. eurų. Finansavimas susideda iš dviejų dalių. 86 proc. finansavimo Lietuva gauna iš Europos Sąjungos, o likusius 14 proc. turi padengti iš savo biudžeto“, – komentavo L. Baužys.
Iš viso pačiai Lietuvai elektrinės uždarymas atsieis 0,5 mlrd. eurų.
Jis pažymėjo, kad finansavimas yra suskirstytas etapais, dabartinis baigsis 2027 metais, todėl netrukus bus pradėtos derybas dėl kito finansavimo etapo.
„Tai jau – 4 periodinis finansavimo etapas. Ir tai nereiškia, kad pinigų galime negauti. Apskritai visas finansavimas buvo patvirtintas daug anksčiau. Dabar jis vyksta etapais atsižvelgiant, kokie darbai yra vykdomi“, – pridūrė IAE komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Mažeikienė.
Ateities perspektyva
L. Baužys komentavo, kad po reaktorių išmontavimo, bus pradėti pastatų griovimo darbai.
„Tačiau savo, kaip įmonės, vietą matome ir naujoje Lietuvos energetikos strategijoje. Ateityje galėsime tapti kompetencijų centru. Tokio tipo reaktorių dar niekas nėra išardęs, būsime pirmieji, kurie tai padarysime.
Taip pat esame vieninteliai Lietuvoje, kurie tvarkome radioaktyvias atliekas, kurias gauname iš mokslo ar gydymo įstaigų. Tiesa, jų nėra daug, jos sudaro vos 1 proc. visų mūsų tvarkomų radioaktyvių atliekų“, – sakė IAE vadovas.
Taip pat jis pakomentavo ir galimus planus statyti mažos galios branduolinių reaktorių.
„Toks reaktorius padėtų subalansuoti elektros gamybą, nes pasitikėti tik saulės ir vėjo energija – sudėtinga. Tačiau jis būtų kur kas mažesnis, mažiau generuotų ir radioaktyvių atliekų“, – pažymėjo IAE vadovas.
Anot jos, mažos galios reaktorius, galėtų stovėti dabartinės atominės elektrinės teritorijoje.
