Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo eigos Lietuvoje.
Parlamentas konstatavo, kad Ignalinai numatyta skirti iš viso 1 milijardą 367 milijonus eurų (4,716 milijardo litų), įsipareigota skirti 875,5 milijono eurų (3,02 milijardo litų) ir jau išmokėta 760,4 milijono eurų (2,623 milijardo litų).
Parlamento priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad „didelė dalis lėšų panaudota energetikos projektams finansuoti, o ne pagrindiniam finansinės paramos tikslui – nutraukti branduolinių elektrinių eksploatavimą.“
Šiuo metu atliekamas Europos audito rūmų auditas, kurį numatoma baigti rudenį. Jo metu turėtų būti išsiaiškinta, ar lėšos panaudotos numatytiems tikslams įgyvendinti, ar buvo tinkamai parengtos ir įvykdytos viešųjų pirkimų procedūros, ar skirti pinigai padėjo padidinti eksploatavimo nutraukimo veiklos saugumą, taip pat ar buvo tinkamai koordinuojamos trijose šalyse vykdomos programos.
Vilniaus apygardos prokuratūra savo ruožtu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo IAE. Tyrimas pradėtas po dabartinės elektrinės administracijos kreipimosi dėl galbūt neskaidraus ir neefektyvaus lėšų, skirtų jėgainės naudojimui nutraukti, panaudojimo 2003–2009 metais.
Uždarymo ašis – konsultacijos
Savaitraštis „Ekonomika.lt“ turi pluoštą dokumentų, kuriuose užfiksuoti stulbinami faktai, kaip lengva ranka buvo plaunami IAE uždarymo milijonai, kokios tarptautinės, su mafija siejamos struktūros sėmė iš šio pinigų katilo. Straipsnyje bus nagrinėjama, kaip nusikalstamai buvo seikėjami pinigai įvairiems konsultantams.
Visos teisės nustatyti atominės elektrinės uždarymo politiką, parinkti jos įgyvendinimo būdus, organizuoti uždarymo procesą buvo atiduotos prie IAE įsteigtai Eksploatavimo nutraukimo tarnybai.
Į savaitraščio „Ekonomika.lt“ rankas pakliuvusioje specialiųjų tarnybų pažymoje konstatuojama, kad IAE buvo uždaroma nieko nedarant, tik nuolat konsultuojantis. Ankstesnė IAE vadovybė dėl kiekvieno nesutarimo ar neaiškumo samdydavo begalę konsultantų ir ekspertų.
Valstybės kontrolė nustatė: „Vykdant projektų B1 (laikinoji panaudoto kuro saugykla – aut. past.), B2 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų išėmimo ir pradinio apdorojimo įrenginiai) ir B3/4 (kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas) įgyvendinimą, papildomai buvo pasirašoma konsultacinio pobūdžio sutarčių, todėl IAE eksploatavimui nutraukti reikia vis daugiau lėšų.
Per 2002–2009 metų pirmąjį pusmetį projekto B1 kaina nuo 80,5 milijono eurų išaugo iki 171,6 milijono eurų, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą kaina išaugo iki 193,5 milijono eurų.
Projekto B2/3/4 kaina nuo 72,4 milijono eurų išaugo iki 120,1 milijono eurų, o pasirašius paskutinį sutarties papildymą kaina išaugo iki 122,5 milijono eurų.“
Šį procesą vainikavo suma, kurios prireikė eilinėms konsultacijoms. „Dėl B1 ir B2/3/4 projektų įgyvendinimo vėlavimo ir kilusių nesutarimų tarp IAE ir rangovo prireikė papildomų 5,2 milijono eurų išlaidų konsultacinėms paslaugoms“, – rašoma Valstybės kontrolės ataskaitoje.
Tarp konsultantų – mafijos struktūros
Su kuo Eksploatacijos nutraukimo tarnyba taip mėgo konsultuotis?
Apie 2006-uosius ji pasirašė sutartį su konsorciumu, kurį sudarė trys užsienio kompanijos – „National Nuclear Corporation“, „Vattenfall“ ir „Tractebel“. Šiame sąraše esančios pirmosios didžiosios korporacijos abejonių nekelia. Viešojoje erdvėje jos apibūdinamos kaip patikimos ir skaidrios. Tačiau trečioji konsorciumo dalyvė „Tractebel“ įdomi savo ryšiais su Rusija, Kazachstanu ir Rusijos nusikalstamu pasauliu.
Vienas šios bendrovės savininkų yra susijęs su buvusiu Rusijos atominės energetikos ministru Jevgenijumi Adamovu. Tuo pačiu, kuriam buvo iškelta baudžiamoji byla. 2005 metais Amerikos prašymu jis areštuotas Šveicarijoje, tačiau buvo išduotas Rusijai. Šios šalies teisėsaugos pareigūnai atominei energetikai vadovavusį ministrą kaltino per užsienyje savo ir kitų vardu registruotas bendroves pasisavinus valstybei priklausančių lėšų – apie 300 milijonų litų.
Pagrindiniai kaltinimai J. Adamovui buvo grindžiami tuo, kad jis, eidamas ministro pareigas, kompanijai GNSS leido laisvai pardavinėti Rusijos uraną. JAV prokurorų kaltinimai J. Adamovui kur kas svaresni. Manoma, kad jis pasisavino beveik 60 milijonų JAV dolerių. Šiuos pinigus Amerikos Vyriausybė buvo skyrusi instituto veiklai.
Nieko bendra su atomine energetika
IAE konsultantė „Tractebel“ laikoma viena seniausių Rusijos atominės energetikos ministerijos partnerių. Dar 1997 metais įmonė su ministerija pasirašė sutartį dėl užsienio gamybos radioaktyvių atliekų saugojimo Rusijoje ir Rytų Europoje. Po kurio laiko ši sutartis buvo pratęsta, o 2004-aisiais Rusijos atominės energetikos ministerija su „Tractebel“ pasirašė plataus bendradarbiavimo atominės energetikos srityje sutartį.
Tuomet žiniasklaida stebėjosi, kodėl Rusija į partnerius pasirinko firmą, kuri iki to laiko nieko bendro neturėjo su atomine energetika ir radioaktyviomis atliekomis.
„Tractebel“ buvo glaudžiai susijusi ne tik su Lietuvoje gerai žinomomis ir tvirtų sąsajų su mūsų šalies verslu turinčiomis bendrovėmis „Itera“, „Intergas“, bet ir su Lietuvoje gimusio milijardieriaus Aleksandro Maškevičiaus verslo grupe.
Domisi slaptosios tarnybos
Kazachstane veikiančios „Tractebel“ priešakyje stojo įdomi asmenybė – krizių valdymo specialistas Pjeras Boke (neatkapstau originalios rašybos). Šis žmogus 2000 metais Belgijoje derėjosi dėl „Gazprom“ privilegijuotų akcijų pardavimo skandalingai pagarsėjusiam verslininkui Grigorijui Lučanskiui. Derybos vyko tokiu būdu, kad joms pasibaigus vienas iš belgų kompanijos vadovų savo noru paliko bendrovę, o kitą dieną jo namuose policija atliko kratą. G. Lučanskis buvo oficialiai apklaustas belgų policijos.
Slaptųjų tarnybų duomenimis, vienas iš „Tractebel“ savininkų yra Londono kompanijos „Whiteswan LTD“ viceprezidentas. Ši bendrovė gerai žinoma Europos ir Amerikos šalių slaptosioms tarnyboms, o jų savininkams ir steigėjams yra paskelbta tarptautinė paieška.
Lietuvoje gimęs konsultantas
„Tractebel“ Kazachstane įsivėlė į skandalą, dėl kurio aistros nerimsta iki šiol. Jame svarbų vaidmenį atliko jau minėtas Kazachstano oligarchas, prezidento Nursultano Nazarbajevo patikėtinis A. Maškevičius.
Šis žmogus kilęs iš Lietuvos. Jo tėvas mūsų šalyje dirbo gydytoju. A. Maškevičius oficialiai buvo susitikęs su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi. Puikiai pažįsta mūsų verslininkus.
Neseniai Kazachstano magnatu vadinamas A. Maškevičius persikėlė į Izraelį, vadovauja Eurazijos žydų kongresui ir yra gamtinius išteklius eksploatuojančios kompanijos ENRC savininkas.
Naujausiais „Forbes“ duomenimis, jis yra turtingiausias iš Rusijos į Izraelį atkeliavęs žydas. A. Maškevičiaus turtas vertinamas daugiau nei 3 milijardais JAV dolerių (287 vieta pasaulio turtingiausiųjų sąraše). Neseniai visus apstulbino Tel Avive, gero V. Putino draugo kaimynystėje, įsigijęs vieną brangiausių namų.
„Tractebel“ istorijoje belgų teisėsauga A. Maškevičių ir du jo partnerius Fattaksą Šodijevą ir Alidžaną Ibrahimovą, Kazachstane vadintus skambiu pavadinimu – Eurazijos grupe, apkaltino dokumentų klastojimu, pinigų plovimu ir nusikalstamu sąmokslu. Eurazijos grupė kaltinama, kad neva teikdama konsultavimo paslaugas, kitaip – padėdama „Tractebel“ už juokingas sumas perimti gamtinius išteklius eksploatuojančias kompanijas, praturtėjo 55 milijonais dolerių. Trijulės „konsultavimo paslaugomis“, suteiktomis Indijos metalurgijos milžinui „Mittal“, susidomėjo ir Didžiosios Britanijos teisėsaugininkai. Spėjama, kad neteisėtu būdu už jas grupė pasiėmė 100 milijonų dolerių.
Lietuvoje konsultacijų įkainiai kiek mažesni, tačiau taip pat įspūdingi. Žinoma, kad 2008 metais konsorciumo suteiktos konsultacinės paramos kaina viršijo 15 milijonų litų, o 2009-aisiais – 16 milijonų litų. Savaitraščio „Ekonomika.lt“ žiniomis, tik per kelerius metus šiems konsultantams buvo sumokėta per 60 milijonų litų.
Tęsinį skaitykite kitą savaitę
