Skelbiama, kad planuojamų darbų tikslas yra stabilizuoti šlaitą, sutvarkyti lietaus vandens nuvedimo sistemą, įrengti žolinę dangą ir šlaito laistymo sistemą, sutvirtinti Aukštutinės pilies rūmų liekanų mūrą ir pamatus.
Taip pat pradėti tvarkyti dalį pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rastus pilies laikotarpio artefaktus.
Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas apie 5 tūkstančių kvadratinių metrų plotą apimantis pietrytinis šlaitas, sutvirtinti dalies pietrytinės gynybinės sienos ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų pagrindai.
Muziejaus duomenimis, šiuo metu Gedimino kalno būklė yra sąlyginai stabili, tačiau išlieka priklausoma nuo orų sąlygų.
Tirpstant sniegui ir artėjant pavasariui dėl vandens kiekio kalno būklė gali pablogėti, tačiau kalne įdiegta ir visą parą veikianti monitoringo sistema leidžia iš anksto pastebėti bet kokius pokyčius. Taip pat visuose kalno šlaituose įrengti davikliai fiksuoja grunto pokyčius milimetrų tikslumu.
ELTA primena, kad Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių nuošliaužų. Dar po metų valstybės mastu buvo paskelbta ekstremali situacija. Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams.
Pastarąjį kartą nuošliauža kalne fiksuota 2022 m. birželį. O praėjusių metų lapkritį, po rudenį vyravusių itin lietingų orų, buvo užfiksuota ir nedidelis grunto įtrukimas. Tuomet ties įtrūkio vieta buvo įrengtas drenažas ir atlikti prevenciniai pietinio šlaito stabilizavimo darbai.
