K. Starkevičius skaičiuoja, kad Lietuvoje yra daugiau nei 600 tūkstančių hektarų neįveiklintos žemės, kurią išparceliavus Lietuva galėtų surinkti apie 3 milijardus eurų.
Ūkinininkai tokius politiko pareiškimus vertina atsargiai ir bijo, kad jei žemė bus parceliuojama, tai ji greičiausiai pateks į stambių ūkininkų rankas.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Po to, kai Vilniaus meras Valdas Benkunskas pareiškė, kad trūkstamų pinigų gynybai galima surinkti pardavus nenaudojamus Vilniaus sklypus, kitas konservatorius Kazys Starkevičius užsimojo dar plačiau – siūlo nedelsiant parceliuoti visos Lietuvos žemes tiek miestuose, tiek regionuose.
Kaip žinia, žemė kiekvienam lietuviui – šventas dalykas ir ją galima parduoti tik esant labai svarbiai priežasčiai, bet K. Starkevičius mušasi į krūtinę, kad priežastį jis turi, nes reikia parduoti tą žemę, kuri yra nedirbama ir už tai gauti miljardus eurų.
„2 milijardai, o jei eisime į urbanizuotas teritorijas, tai su viskuo čia galima virš 3 milijardų“, – skaičiavo Seimo narys.
Skaičiuojama, kad Lietuvos teritorijoje guli net 631 tūkstantis hektarų neįveiklintos žemės. O net 104 tūkstančiai hektarų yra visiškai neįregistruoti, nesuforminti ir neišnuomoti.
„Viską, kai sudedi ir suskaičiuoji, tai galima kaupti virš 1,5 milijardo, o mes dar pagalvojame apie tuos buvusius kolūkinius ir neįveiklintus miškus, kurie šiandien yra visiškai neprižiūrimi, suteikiant galimybę juos nusipirkti, tai dar gautųsi apie pusė milijardo“, – kalbėjo K. Starkevičius.
Ūkininkai bijo netekti savo žemių
Kitas Seimo ūkininkas Kęstutis Mažeika spėja, kad šie K. Starkevičiaus norai sunkiai įgyvendinami realybėje.
„Daug klausimų kyla, pradedant vien dėl besiribojančių, ar turėtų galimybę tas, kuris kažkada išsinuomojo tą žemę, ar tas, kuris yra kaimynas tos žemės, nes mažesnių sklypų atžvilgiu tikrai būtų logiška, kad pirmiausią galėtų įsigyti aplinkiniai sklypai“, – sakė Seimo narys.
Lietuvišką žemelę dirbantys ūkininkai žemes pirkti norėtų, tik duokit. Ims be jokių didelių derybų. Bet bijoma, kad gali netekti tos, kuri dabar yra išsinuomota ir dirbama.
„Aš manau, kad tas, kas turi išsinuomoję žemę nuomos būdu, turėtų turėti pirmenybę, nes ribojasi su mūsų dirbama žemę, dirbamu žemės sklypu, o kitu atveju, ateis svetimas žmogus šalia mano dirbamų laukų“, – sakė Šiaulių krašto ūkininkas Irmantas Gaučius.
Mažesniųjų ūkių savininkai spėja, kad geriausi žemės plotai gali nugulti į stambių žemvaldžių rankas, o jiems teks tenkintis likučiais. Bet K. Starkevičius tikina, kad parengs labai gerą įstatymo projektą ir nenaudojamos žemės parceliavimas bus labai skaidrus ir teisingas.
„Labai svarbu saugikliai. Negalėtų pirkti tie, kurie jau turi įsigiję iš valstybės 300 hektarų ir tai pat, jei yra viršiję 500 hektarų, tai jie negalėtų pirkti šios žemės“, – teigė politikas.
Ragina nekaitinti atmosferos
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir premjeras Gintautas Paluckas įdėmiai stebi, kokius būdus gynybai finansuoti siūlo tiek politiniai bendražygiai, tiek oponentai ir siūlo valstybinio turto pardavimo klausimais taškytis atsakingai.
„Kol nėra padėta ant stalo, bent jau koalicinėje taryboje tų finansavimo šaltinių, na, mes gal nekaitinkime toliau atmosferos, aplinkos ir visą kitą“, – sakė S. Skvernelis.
Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad valstybei priklausanti žemė ir jos pardavimas šiai valdžiai yra tabu.
Valstybės gynimo taryba sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti maždaug 13 milijardų eurų, tačiau iki šiol nėra aišku, iš kur reikės paimti šiuos pinigus.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
