Per užmaršumą ar aplaidumą nenuėję atsiimti paramos talonų panevėžiečiai lieka be maisto produktų.
Labdaros fondo „Maisto bankas“ direktorės Deimantės Žebrauskaitės pateikiama informacija, jog Lietuvoje skursta ir pilnavertei mitybai neturi pakankamai lėšų kas penktas šalies gyventojas, ne iš piršto laužta. Tai įrodo ilgametė „Maisto banko“ patirtis, patvirtina ir Statistikos departamento duomenys. Jie byloja, jog pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 procentų šalies gyventojų.
Remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo išankstiniais duomenimis, Statistikos departamentas praneša, kad šalyje skursta apie 660 tūkstančių gyventojų.
Davinys sotesnis
Gaunantieji mežesnes nei 525 litų per mėnesį vienam šeimos nariui pajamas turi galimybę gauti maisto produktų pagal Europos Sąjungos „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims“ programą.
„Tokią paramą gauna bemaž pusė milijono Lietuvos gyventojų“, – teigia D. Žebrauskaitė.
Kartą per du mėnesius vienam žmogui skiriama apie tris kilogramus būtiniausių maisto produktų – kruopų, miltų, sutirštinto pieno, mėsos konservų. Tačiau, pasak direktorės, paramos gavėjų apklausos rodo, kad jie norėtų gauti daugiau ir įvairesnių produktų.
Labdaros fondo „Maisto bankas“ atstovė Panevėžyje Asta Palubinskaitė vakar sužinojo, kad spalio mėnesį maisto paketuose greičiausiai bus ne tik miltų, kruopų ir makaronų, žadama duoti aliejaus ir cukraus.
Praėjusį kartą paramą gavo daugiau kaip 8 400 panevėžiečių. Produktai buvo dalijami nuo rugpjūčio 20 iki rugsėjo 3 dienos, paketuose buvo miltų, kruopų, mėsos konservų ir kt. Tačiau cukrumi vargšai seniai buvo pamaloninti, o aliejus iš viso skiriamas pirmąkart.
Pamiršo talonus
Tačiau, kaip teigia A. Palubinskaitė, ne visi, įrodę, jog gauna menkas pajamas ir įgijo teisę į paramą, atėjo jos atsiimti. Liko neišdalyta maždaug 1 800 maisto produktų paketų.
„Gal žmonės pamiršo ir nenuėjo į Socialinių paslaugų centrą atsiimti talonų. Nors rugsėjo davinio jau niekas nebegaus, reikėtų nepražiūrėti artėjančio spalio mėnesio dalijimo ir laiku atsiimti talonus. Naujo pavyzdžio talonai maisto produktams išduodami jau nuo liepos vidurio“, – sako „Maisto banko“ atstovė.
Nestokojantiesiems geriau paramos nė neprašyti, jų vietoje būtų galima pamaitinti kitus, tuos, kuriems labiausiai reikia.
Labdaros fondo „Maisto bankas“ direktorė D. Žebrauskaitė mano, kad ne visi, kurie tikrai stokoja maisto, išdrįsta prašyti paramos.
Pasakodama apie fondo naujovę – 700-ąją paslaugą, direktorė sakė tikinti, jog maistu bus galima paremti gerokai daugiau atokesnėse vietovėse gyvenančių nepasiturinčiųjų. Labdaros fondas „Maisto bankas“ paskelbė vieną telefono numerį, kuriuo galės skambinti visi norintys gauti paramą.
Išklausys ir patars
„Radome papildomą būdą, kaip padėti pramisti mažas pajamas gaunančioms šeimoms. Bendradarbiaudami su prekybininkais ir maisto gamintojais, surenkame neparduodamą, bet tinkamą vartoti maistą ir patiekiame jį nepasiturintiesiems“, – sako direktorė.
34 miestuose parama maistu skurstančias šeimas pasiekia bendradarbiaujant su 215 ne pelno organizacijų ir talkinant savivaldybių socialiniams darbuotojams.
Iki atokesnių miestų ir miestelių parama maistu atkeliauja sunkiau. Todėl „Maisto bankas“ įvedė vieną telefono numerį, kuriuo paramos kreiptis gali ne tik didmiesčiuose gyvenantys prašytojai. Geriau žinodama poreikius, ne pelno organizacija paramą maistu pirmiausia tieks ten, kur jos reikia labiausiai.
Paskambinę numeriu 8-700-11211 žmonės galės sužinoti, kokią paramą teikia „Maisto bankas“, kaip ją gauti, kur ir kada atsiimti. Ši informacija teikiama visą parą tiek darbo, tiek poilsio dienomis.
Paskambinus paramos prašytojui, „Maisto banko“ darbuotojai susisieks su savivaldybių socialiniais darbuotojais, jie padės nustatyti optimaliausius pagalbos būdus ir išvengti paramos dubliavimo. „Maisto bankas“ tikisi, kad dėl naujos paslaugos nepritekliaus kamuojamus žmones papildomai pamaitins 720 000 kartų.
700-oji paslauga besikreipiantiesiems paramos maistu sukurta įgyvendinant „Maisto banko“ projektą „Pagalba dėl ekonominės krizės finansinius sunkumus patiriantiesiems“. Projektą remia Atviros visuomenės instituto „Pagalbos fondas“ Lietuvoje.
Norintieji galės telefonu pabendrauti su savo regiono „Maisto banko“ atstovu. A. Palubinskaitė sako panevėžiečių dėmesio dar nesulaukusi. „Pirmasis skambinusysis norėjo bendrauti su Kauno skyriaus atstovu“, – sako A. Palubinskaitė.
V. Jalianiauskienė
