Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovas Darius Janulevičius sako, jog milijardinės vertės jėgainės uždarymo projektus įgyvendinanti Rusijos kapitalo Vokietijos bendrove „Nukem“ ir jos partnerė Vokietijos įmonė GNS iki spalio pabaigos turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad panaudoto branduolinio kuro konteinerių kokybė yra tinkama.
„Dokumentų laukiama, jų korekcijos nėra gautos, bet mes turime gauti spalio pabaigoje. Rangovas neatsisako kol kas pateikti dokumentaciją. Šiandien pagrindino nematau, kodėl neturėtų pateikti dokumentų. Juose turėtų būti pagrįsti nuokrypiai“ , – BNS sakė D.Janulevičius.
Vėliau IAE gautą medžiagą pateiks vertinti Valstybinei atominės energetikos saugos inspekcijai (VATESI). GNS atstovas Michaelis Koblas (Michaelis Kioblas) BNS yra sakęs, jog visi konteineriai atitinka saugos reikalavimus, todėl yra tinkami naudoti.
„Nukem“ ir Lietuvai kelerius metus nepavyko susitarti dėl „Nukem“ partnerės – Vokietijos bendrovės GNS gaminamų panaudoto kuro konteinerių kokybės, todėl pernai gruodį donorai buvo įšaldę paramą saugyklos statybai, tačiau šių metų liepą finansavimas buvo atnaujintas.
„Verslo žinios“ skelbė, jog didžioji dalis „Nukem“ subrangovės Vokietijos GNS pagamintų ir pristatytų „Constor RBMK-1500“ tipo panaudoto branduolinio kuro saugojimo konteinerių yra nesertifikuoti, nepritaikyti vežti – tokie yra 150 iš 201 konteinerio. Be to, neaišku, kaip užtikrinti, kad būtų kokybiškai užvirinami dvigubi konteinerių dangčiai, ar betoninės laikinosios saugyklos grindys išlaikys 118 tonų svorio konteinerius, kuriuose kuro atliekos įkais iki 300 laipsnių.
Teigiama, jog GNS iki šiol pagamino 150 iš 200 reikalingų konteinerių, iš kurių 4 jau atvežti į Visaginą – visi jie neatitiko techninių projekto sąlygų ir neturėjo reikalingų sertifikatų.
Kalbėdamas apie santykius su „Nukem“, D.Janulevičius juos apibūdino kaip įtemptus, tačiau sakė, jog nuosekliai judama tikslų link.
„Užsakovo ir statytojo santykiai visą laiką yra tokie įtempti bent kuriame objekte, nebūtinai tik šiame objekte. Toks konstruktyvus su tam tikru atstumu bendravimas – jis buvo ir bus. Situaciją apibūdinčiau kaip nuoseklus judėjimas tikslų link, jokio kompromiso nedarant branduoliniam saugumui“, – BNS penktadienį sakė jis. D.Janulevičius teigė, jog derybos dėl „Nukem“ prašomo papildomo iki 73 mln. eurų (252 mln. litų) mokėjimo nėra baigtos.
„Šio klausimo nenorėčiau komentuoti, nes derybos nėra baigtos“, – BNS teigė jis.
Energetikos ministerija anksčiau teigė, jog „Nukem“ turi pagrįsti prašomą sumą. Neoficialiomis BNS žiniomis, „Nukem“ iš IAE prašo sumokėti 55 mln. eurų neva jos patirtų nuostolių, įgyvendinant projektą, ir dar 17,9 mln. eurų už galimas rizikas. Tačiau šių sumų „Nukem“ iki šiol nėra įrodžiusi.
IAE ir „Nukem sutartį dėl jėgainės uždarymo rangos pasirašė 2005 metais, vėliau, darbams vėluojant, ji buvo koreguojama, terminus vis atidedant.
Liepos pabaigoje Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) atnaujino pernai gruodį sustabdytą milijardinės vertės IAE laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto (B1) finansavimą. Kitas didelės vertės IAE uždarymo projektas – kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksas (B2/3/4) – įgyvendinamas techniškai sklandžiai.
Iki liepos mėnesio „Nukem“ už B1 projektą buvo sumokėta 433,4 mln. litų, už B/2/3/4 – 232,185 mln. litų, arba atitinkamai 65 proc. ir 55 proc. pirminės projektų vertės. Abu uždarymo projektai vėluoja maždaug 5 metus.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
