Mėlyna jūra ir auksinės kopos – tokiais vaizdais atvirukuose Palanga vilioja poilsiautojus.
Ar 99 km pakrantės ir 100 saulėtų dienų per metus gelbsti pajūrio regiono turizmą? Apie tai kalbamės su Palangos verslininke, viešbučio „Vanagupė“ vykdomąja direktore Giedre Kvedaravičiene.
Klientų jau laukiama
– Ar kurortas jau pasiruošęs turizmo sezonui?
– Pasižvalgius po Palangą sakyti, kad viskas jau paruošta turizmo sezono pradžiai, būtų drąsu. Kai kur dar vyksta baigiamieji darbai, tačiau prasidėjus tikrajam, ne kalendoriniam, bet orų sezonui kurortas tikrai bus pasirengęs priimti svečius.
– Kokių gerų pavyzdžių esama kalbant apie verslininkų bendradarbiavimą su miesto valdžia?
– Per pastaruosius metus savivaldybė pristatė daugiau inovatyvių idėjų, susijusių su rinkodara, kurorto plėtra. Džiugu, kad ne tik verslininkai teikia idėjų, bet ir valdžia mėgina spręsti tam tikrus su kurorto infrastruktūra susijusius klausimus, mėginamos nubrėžti kurorto plėtros kryptis.
Žinoma, kitas dalykas, kaip tie planai įgyvendinami. Dažnai tarp planavimo ir idėjų įgyvendinimo būna nemažas atotrūkis, o rezultatai ne visai tokie, kokių norėtųsi.
– Su kokias trukdžiais susiduria vietos verslininkai?
– Dažniausiai neišsprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria ne tik kurortinis miestas, bet ir visas regionas. Egzistuoja trys svarbios problemos: sezoniškumo, pasiekiamumo ir kompleksinės infrastruktūros trūkumo.
Visos šios problemos turi savo priežastis ir savo paaiškinimus, nėra paprasta jas išspręsti greitai ir efektyviai. Kad jos būtų pradėtos spręsti, o ne tik identifikuoti ar deklaruoti, turi bendradarbiauti verslininkai ir Palangos savivaldybė. Kai kurie projektai reikalauja regioninio lygmens sprendimų – atskirų savivaldybių turizmo informacijos centrų ir susijusių verslo šakų bendradarbiavimo.
Dažnai aktualūs klausimai pernelyg lokalizuojami: Palangos problemos laikomos tik miesto problemomis ir nepagalvojama, kad jas išsprendus naudos būtų ne tik miestui, bet ir visam regionui.
Problemų dar liko
– Dažnai akcentuojama kurorto sezoniškumo problema. Ar esama rimtų užmojų ją spręsti?
– Atvirai kalbant, šiuo metu padėtis yra tokia pat, kokia buvo prieš porą metų. Vien faktas, kad pasibaigus sezonui didžioji dalis viešbučių ir smulkesnių kavinių uždaromos, yra iškalbingas.
Kai kurios problemos, susijusios su struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu ir pagalba kurortų savivaldybėms, nacionaliniu lygiu gali būti sprendžiamos ir vietos verslininkų, bet jei verslo iniciatyvos nėra paremtos kitomis investicijomis, tokiomis kaip susisiekimo gerinimas ir panašiai, verslo pastangos tampa neadekvačios. Vis dar trūksta privataus ir valstybinio sektoriaus bendradarbiavimo.
Sezoniškumas nėra neišsprendžiama problema – gražių dienų juk būna ir rudenį, tačiau kol kas trūksta žinojimo, ką galima turistams pasiūlyti nepriklausomai nuo oro. Palangos problema – paslaugų pasirinkimo trūkumas: pavieniai verslai pagal savo galimybes bando pateikti maksimalų paslaugų paketą, bet poilsiautojai tuomet turi tik tą vieną pasirinkimą.
Vienas objektas niekuomet nepritrauks tiek lankytojų, kiek pritrauktų keli.
– Koks poilsiautojų kontingentas atvyksta į Palangą?
– Tarp atvykstančiųjų ilsėtis į Palangą esama daugybės skirtumų. Jie priklauso nuo atostogų laiko ir tikslų. Vasarą dažniau atvyksta šeimos ilgesnių atostogų, jaunimas, ieškodamas triukšmingesnio poilsio. Žiemą sulaukiame ieškančiųjų kokybiško ir ramaus poilsio.
Gamta ir žiemą, ir vasarą yra vienas svarbiausių veiksnių, kodėl vykstama į Palangą. Vasarą tarp užsieniečių dominuoja rusakalbiai turistai, o žiemą sulaukiame nemažai skandinavų. Tai puikus pavyzdys, kad pakanka kelių tiesioginių skrydžių – ir turistų srautas išauga.
– Kartais teigiama, kad savaitė atostogų Palangoje atsieina tiek pat, kiek savaitė Graikijos salose. Ar lietuviams ilsėtis savo pajūryje brangu?
– Į Palangą vykstama dėl unikalios gamtos ir nostalgijos šeimos tradicijoms. Apsilankančių svečių noras grįžti yra paremtas bendravimu, asmeniniais ryšiais ir servisu, kuris nėra europinio lygio, bet turi savotiško žavesio.
Kainomis Palanga kol kas negali konkuruoti su Pietų Europos kurortais, juolab kad sezonas trumpas, turistų srauto pokyčiai dideli, šiame sektoriuje dirbančių žmonių vasarą gautos pajamos privalo jiems užtikrinti pragyvenimą ištisus metus.
Tik faktai:
Palanga yra dvidešimtas pagal gyventojų skaičių miestas ir vienas žymiausių kurortų.
Per vasarą mieste vyksta daugiau nei 600 įvairių renginių.
Šiltuoju metų laiku miestiečių skaičius padidėja iki 30 kartų, o kartais siekia net pusę milijono.
