I. I.Laurs neteisus katastrofiškai. Visų pirma, jo požiūriu, Lietuva turi būti pristatyta žinybų pastangomis (čia iš senos I.Lauro pasakėlės apie milijonierius – „mes esame geri, nes sakome, kad mus reikia remti...(šiuo atveju – pristatyti)“. Lietuva jau išmetė į balą 60 mln. Nes, tarkim, visai be investicijų ji yra daug efektyviau Pasaulio įtakingiesiems pristatyta (lietuvių mentalitetas, istorija) per Yahoo-Group-Telepatija ir jos išeinančią dukterinę anglišką... Bet toks pavyzdys nereiškia, jog lietuviai bus pripažinti orientuotais ir gebančiais padaryti tą patį. Ypač – jei jie verkšlena, kad tai turi padaryti kažkas, o jie patys nesugeba konkretizuoti detalių (apie save). Antras pavyzdys – Lenkijos. Jos pristatymo forma ypač agresyvi, bet The Economist tuo pagrindu nusmukdė jos patikimumo reitingus, nes Lenkijos reklaminė strategija atsiremia į „Barbės pavyzdį“ – „...esame patvarūs (tai ko norit mokytis?) ES ir NATO partneriai, tad duokit viską dabar (tai visai nenorit dirbti?)“. Santūri Lietuva pastaruoju metu (tarkim, kad ir Prezidentės principų dėka) yra puikiai save pristatanti ne padrika, ne išsiblaškymą vertinanti tauta ir valstybė. Ir tai užsieniui – puikus kūrybinis įspūdis (iš čia – ek. augimo prognozės ir kt.)