Per pirmąjį 2009-ųjų pusmetį Lietuvos pensijų fondų valdytoją pakeitusiųjų būsimųjų pensininkų yra daugiau nei per pirmuosius penkerius metus – 2004-2008 m. Laikotarpį, rašoma Investicijų valdymo įmonių asociacijos pranešime.
Pensijų fondų valdytojų duomenimis, nuo pat pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. pradžioje iki šių metų liepos 1 dienos pensijų kaupimo bendrovę nusprendė pakeisti 30,3 tūkst. dirbančiųjų, iš jų 15,7 tūkst. tai padarė per pirmuosius šešis 2009 metų mėnesius.
„Vis didesnį klientų judėjimą jautėme ir anksčiau, bet šiemet šis procesas ypač sustiprėjo. Praėjusiais metais kilus finansų krizei žmonės ėmė aktyviau domėtis savo pensijų fondų rezultatais, lyginti juos su kitų pensijų fondų vertės pokyčiai. Tokios tendencijos didina pensijų kaupimo bendrovių konkurenciją, jos priverstos dar daugiau dėmesio skirti valdomų fondų priežiūrai ir vertės būsimiesiems pensininkams didinimui“, - sakė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.
Jis nuogąstauja, kad šiemet padidėjęs būsimųjų pensininkų susidomėjimas gali virsti nusivylimu po to, kai Vyriausybė sumažino įmokas į jų sąskaitas nuo 5,5 iki 2 proc. Palyginimui, už 2009 m. pirmą ketvirtį „Sodra“ į būsimųjų pensininkų sąskaitas pervedė 137,5 mln. litų arba 47 proc. mažiau nei už tą patį laikotarpį 2008-aisis, kai ši suma buvo 259 mln. litų. Nepaisant to fakto, kad būsimųjų pensininkų skaičius 2009-ųjų pradžioje padidėjo maždaug 8,6 proc.
Šiuo metu 9 pensijų kaupimo bendrovės valdo 29 pensijų fondus, kuriuose beveik milijonas dirbančiųjų 2009 m. birželio 30 dienos duomenimis savo senatvei taupo apie 2,8 mlrd. Lt.
Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.
