Kaip sužinoti, kad kolektyvas, kompanija arba šalis atsistojo ant slidaus nuosmukio kelio ir jam arba jai reikia permainų, klausia Harvardo verslo mokyklos etatinė verslo profesorė Rosabeth Moss Kanter portale „Harvard Business Review“ ir teigia: aš radau devynis universalius perspėjamuosius signalus, liudijančius, jog einama neteisinga kryptimi, kada rengiau medžiagą savo knygai „Confidence“ („Pasitikėjimas“), kurioje palyginu laipsniškai greitėjantį nuosmukį su sėkmės varomąja jėga. Gerai yra tai, kad visi šie simptomai išgydomi. Šių momentų stebėjimas ir išaiškinimas – pirmasis žingsnis į teisingesnių įpročių išsiugdymą.
Iš pradžių apie signalus, kalbančius apie artėjančias bėdas:
Sumažėja bendravimas. Pirmosios nuosmukio sėklos sudygsta, kada nustoja ateiti ir išeiti informacija. Žmonės vengia pašnekesio ir užsidaro duris. Sprendimai priimami paslapčiomis. Žmonės netiki oficialiais pareiškimais. Gandai pakeičia faktus.
Didėja kritika su kaltinimais. Žmonėms viešai užkuriama pirtis. Jie teisinasi ir rodo pirštu į kitus žmones. Atpirkimo ožiai paaukojami. Nepasitikėjimas savimi maskuojamas agresija. Viskuo kaltinamos išorinės jėgos, žmonės vengia asmeninės atsakomybės. Mažėja pagarba. Nuolatinė kritika verčia žmones galvoti, kad aplink juos vieni nevykėliai. Jie jaučia, kad pasiekimų nebuvimas ir nesėkmės yra visuotinis reiškinys, kad su balastu niekas nekovoja. Visi laukia iš kitų pačio blogiausio – ir apie tai kalba.
Stiprėja izoliacija. Žmonės užsisklendžia savo kampuose arba grupelėse, su įtarumu žiūrėdami į kitus ir nenorėdami su jais kontaktuoti. Atsisakymas kontaktuoti toliau stumia juos į dar didesnę izoliaciją, likusieji taip pat pasitraukia į šalį. Izoliavimosi sienos tvirtėja. Dėmesys nukrypsta į vidų. Žmonės nugrimzta savyje ir nebemato supančios aplinkos – klientų, lankytojų, rinkėjų, rinkų, viso pasaulio. Tai, kas vyksta viduje, tampa svarbiau už bet kokį išorinį tikslą.
Prarajos platėja, neteisybė didėja. Vidinis priešiškumas virsta gaujų ir klanų karu. Pavienės žvaigždės tampa privilegijuotu elitu, pretenduodamos į neproporcingai didelę įtaką, išteklius ir galimybes. Valdžios diferenciacija bei padidėjusi grupių ir lygių socialinė distancija apsunkina bendradarbiavimą. Žmonės kaupia turtus ir išteklius savo pačių naudai. Kuo mažiau jų lieka, tuo didesnė pagunda atiduoti pirmenybę favoritams arba daugiau gauti savo grupei.
Mažėja siekiai. Žmonės nustoja tikėti galimybe pasiekti pažangą. Jie pasirengę tenkintis vidutiniškumu. Jie nori iki minimumo sumažinti rizikas užuot stengęsi siekti esminio pagerėjimo. Įsiviešpatauja „apsauginis pesimizmas“, o tai teiškia, kad sumažėja viltys ir lūkesčiai – kad tik susidorojus su jauduliu rizikingose situacijose. Absenteizmo jūs gal ir nepamatysite, bet dalyvavimas bus akivaizdžiai toks: kūnas dalyvauja, o protas kažkur kitoje vietoje.
Sumažėja iniciatyvumas. Diskredituotus ir demoralizuotus žmones paraližuoja nerimas. Įtikėję tuo, kad niekas niekada nepasikeis, žmonės tampa pasyvūs, veikdami pagal nustatytą tvarką, bet nerodydami iniciatyvos netgi smulkmenose, ir, žinoma, nesiekdami permainų ir inovacijų. Veikimo būdas ir procesai suprantami kaip įsišakniję visam laikui ir neišvengiami, kas užkerta kelią naujoms idėjoms atsirasti.
Plinta neigiamas požiūris. Atsiranda emocinė grandininė reakcija, kada visur prasiskverbiantis neigiamas požiūris skatina tolesnį smukimą. Tokia kultūra toleruoja egoizmą, godumą, nepasitikėjimą, nepagarbą, smulkias pokilimines batalijas ir neveiklumo pateisinimą užuot veikus. Laipsniškai greitėjantis pražūtingas, į neviltį varantis nuosmukis lengvai gali prislėgti ir atimti jėgas ir drąsą – tą aš stebėjau nuosmukį patiriančiose kompanijose, prastus rodiklius turinčiose miestų mokyklose, irstančiose šeimose, besivystančiose šalyse, kur didelė socialinė nelygybė, problemose su JAV konkurencingumu. Bet aš taip pat nagrinėjau ir visiškai priešingus dalykus: apsisukimus 180 laipsnių, padarius radikalių pakeitimų gerąja linkme, kurie leidžia formuotis naudingiems įpročiams ir yra sėkmės laidas. Aš stebėjau ir padėjau vadovams, kurie nežiūri pro pirštus į pozityvius santykius, sudaryti sąlygas teigiamam rezultatui pasiekti.
Štai ką daro lyderiai, oficialūs ir netikėtai atsirandantys, norėdami atsisveikinti su nuosmukio kultūra ir elgsena bei išsiugdyti įpročius ir polinkį į sėkmę:
Darykite viską, kad būtų palankios sąlygos bendrauti ir keistis informacija. Problemoms spręsti kolektyvą nuteikite dialogui. Atvirai ir sąžiningai pripažinkite faktus.
Pabrėžkite asmeninės atsakomybės svarbą. Neklausykite užsipuolimų prieš kitus ir reikalaukite, kad kiekvienas prisiimtų atsakomybę už savo uždavinių sprendimą.
Rodykite ir ugdykite pagarbą talentui pasiekimams visuose lygmenyse. Dažniau dėkokite žmonėms viešai. Girkite tuos, kas atitinka aukštus reikalavimus, ir padėkite atsiliekantiems tobulintis (arba atsikratykite jų, jeigu jie nenori to daryti).
Organizuokite pašnekesius tarp kolektyvų ir padalinių. Įtraukite į problemų sprendimą rinktines komandas.
Pabrėžkite tikslo bendrumą. Kalbėkite apie įkvepiančius uždavinius, kurie yra platesnio užmojo, negu atskiro žmogaus ar grupės uždaviniai. Raskite svarbių iššūkių, kad galėtumėte suvienyti ir sutelkti žmones.
Dirbkite nelygybės ir statuso skirtumo mažinimo linkme. Reikalaukite iš privilegijuotųjų padėti kitiems ir juos mokyti. Išplatinkite papildomus išteklius kolektyvuose, skatinkite bendrus projektus ir paslaugas. Sudarykite galimybes mokytis ir tobulėti.
Didinkite siekius ir norus. Panaudokite nedideles pergales kaip didesnės sėkmės galimybių iliustraciją. Padėkite išsikelti realius tikslus ir juos pasiekti.
Atlyginkite žmonėms už iniciatyvumą. Skirkite laiko arba nedidelių lėšų darbui su naujomis idėjomis. Paverskite smegenų šturmavimus ir kolektyvinius aptarimus įprastais dalykais.
Stiprinkite pozityvų nusiteikimą, kalbėdami ir rodydami, kad permainos įmanomos. Ignoruokite negatyviai nusiteikusių balsus.
Vadovai gali nukreipti produktyvius, įvairiapusiškus ir suteikiančius naujų jėgų ir galimybių veiksmus, kurie formuoja nugalėtojų įpročius. Netgi kai mus supa aibė nuosmukio signalų, tokią kultūrą ir atmosferą vis tiek galima pakeisti. O geras pirmas žingsnis šiame kelyje – išgirsti skambančius signalus.
