Didžiąją šių metų dalį euro zona stovėjo ant bedugnės krašto, baiminantis bendros valiutos sąjungos žlugimo, kurį sukėlė įtampa dėl skolų krizės. Tačiau euro zona bent jau kuriam laikui atsitraukė nuo šio slenksčio, savo naujausioje ataskaitoje rašo banko HSBC vyriausioji Europos ekonomistė Janet Henry.
„Turime veiksmų plano ateities ekonominės ir monetarinės integracijos, ypatingai bankų sektoriuje, pradžiai“, - teigia J. Henry.
Anot jos, birželio mėnesį, kai Graikijos pasitraukimo iš euro zonos rizika pasiekė aukščiausią tašką, šalyje išrinkta koalicinė vyriausybė atrodė stabilesnė, ypač po to, kai euro zona sutiko pratęsti paskolos programą ir pasiūlė priemones skolos išpirkimui. Be to, labai svarbu, kad Europos centrinis bankas (ECB) pasiryžo daryti viską, kad išsaugotų eurą.
„Todėl šių metų pabaigoje sulaukėme kur kas geresnių nuotaikų dėl euro zonos“, - sako banko HSCB analitikė.
Vis dėlto, norint tęsti šiuos pasiekimus ir 2013 metais reikia siekti progreso keliose srityse. Bendros bankų priežiūros planai turi būti toliau tęsiami, kad projektas galėtų įsigalioti nuo 2014 metų pradžios.
„Kitos esminės priemonės, apimančios ekonominius, fiskalinius ir politinius dalykus, privalo peržengti diskusijų stadiją ir tapti pirmojo svarbumo klausimas, - įsitikinusi J. Henry. – Dideli pažadai turės būti padaryti visose srityse prieš tai, kai euro zonos vyriausybės ir institucijos galės pasiekti susitarimą.“
Anot jos, 2013 ir 2014 metais bus laikotarpių, kai rinkos greičiausiai suabejos, ar būtina visų valstybių narių integracija iš tiesų yra įtikinama.
ECB veiksmai nesumažino taupymo priemonių ir struktūrinių reformų būtinybės ir dėl to bankas HSBC prognozuoja, kad protestai ir demonstracijos prieš nedarbą periferinėse valstybėse ir toliau prisidės prie nedarbo lygio augimo. Rinkų stabilumas taip pat nebuvo pakankamas, kad kompanijos bent jau vidutiniu laikotarpiu pradėtų planuoti didesnes investicijas.
Tarp teigiamų ženklų HSBC analitikai išskiria darbo rinkos stabilizavimąsi ir konkurencingumą bei teigiamą eksporto poslinkį. Vis dėlto, ekonomikos augimo perspektyvos vertinamos silpnai.
„Įsiskolinimų mažinimas, taupymas ir augantis nedarbas reiškia, kad ekonomikos augimas priklausys nuo išorės paklausos, - mano J. Henry. – Nors teigiamas pasaulio prekybos ciklas turėtų suteikti tam tikrą palengvėjimą 2013 metais, labai mažai tikėtina, kad to pakaks, jog pajamų augimas išgelbėtų viešuosius finansus.“
Kitais metais daug pokyčių euro zonos krizės vystymesi laukiama iš rugsėjo mėnesį Vokietijoje vyksiančių rinkimų, kuriuose ekspertai tikisi sulaukti dar vienos dabartinės kanclerės A. Merkel vadovaujamos koalicijos pergalės.
„2013 metai bus tie metai, kai bus sutarta dėl naujų euro zonos integracijos etapų ir prasidės naujų įstatymų projektų parengimas, o ne tie metai, kai daugelis dalykų tampa veiksmingais arba nurašoma valstybės skola“, - prognozuoja HSBC ekspertė, kuri netiki, jog A. Merkel skubės priimti sprendimus dėl fiskalinės integracijos ar bendrų euroobligacijų išleidimo.
Pasak jos visi šie ženklai rodo, kad naujai atrastas Europos stabilumas išlieka nepatikimas, o svarbiausių problemų sprendimas gali užtrukti ne vienerius metus, galbūt net dešimtmetį.
„Nesvarbu, kas nutiktų ateinančiais metais, 2012 metais nuo skardžio ribos atsitraukusi euro zona privalo daryti viską, kad vėl prie jos nepriartėtų 2013 metais“, - apibendrino J. Henry.
