Vienas didžiausių Lietuvoje komercinio banko "Hansabankas" analitikai Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę padidino nuo 6,5 proc. iki 7 procentų.
Naujausioje Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje "The Baltic Outlook" prognozuojamas ir šiek tiek mažesnį, nei anksčiau, šių metų nedarbo lygis - 5,4 procento. Anksčiau banko analitikai prognozavo, kad nedarbas Lietuvoje šiemet sieks 5,6 procento.
"Ekonomikos augimas Lietuvoje artimiausiais metais išliks spartus - jį skatina geri vartotojų lūkesčiai, augantis vartojimas ir investicijos. Daugeliui bendrovių, kurios dirba Lietuvos vartotojams, tai gali būti apskritai geriausi metai", - sakė "Hansabanko" finansų rinkų tarnybos vadovas Tomas Andrejauskas.
Tačiau, anot jo, situacija nėra vienpusė, nes šiuo metu kitas svarbus akcentas yra, ar eksporto, kuris yra itin svarbus ilgalaikį ekonomikos augimą sąlygojantis veiksnys, rinkoms dirbančios įmonės sugebės susidoroti su augančių sąnaudų veiksniais.
"Hansabanko" analitikų vertinimu, dėl stiprios vidaus paklausos, kuri turėtų gerokai padidinti importo apimtis, Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas šiais metais sieks apie 12,5 proc. BVP.
Infliacija Lietuvoje šiemet ir 2008 metais turėtų siekti po 4,5 proc., o 2009 metais sumažėti iki 3,3 procento.
Apžvalgoje pastebima, kad šių metų pradžioje visose trijose Baltijos šalyse ir toliau buvo stebimi tam tikri nesubalansuoto ekonomikos augimo požymiai, nors jų stiprumas kiekvienoje šalyje yra skirtingas.
Analitikų vertinimu, Lietuvoje problemos dėl nesubalansuoto ekonomikos augimo yra mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau požymiai visose šalyse yra labai panašūs - tai auganti infliacija, darbo jėgos stygius ir darbo našumą viršijantis atlyginimų augimas, didelis einamosios sąskaitos deficitas.
"Jeigu tendencijos nesikeis dar pora metų, išaugęs atotrūkis tarp darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo bus itin skaudus Lietuvos eksportuotojams, ir ypač tradicinėms apdirbamosios pramonės šakoms - tekstilei, baldų gamybai", - tvirtino T.Andrejauskas.
Anot jo, Lietuvos tradiciniai eksportuotojai dėl augančių sąnaudų jau praranda savo pagrindinį konkurencinį pranašumą - geras kainas. O išeičių daug nėra: arba teks sparčiai kelti gamybos našumą, arba ieškoti pigesnės darbo jėgos užsienyje, perkeliant ten gamybą.
"Mums atėjo laikas rimtai susirūpinti eksporto skatinimu, nes tai vienintelis būdas atsverti išaugusį ir žmonių optimizmo skatinamą vartojimą bei importą, taip sumažinant augantį einamosios sąskaitos deficitą. Tai visų pirma liečia investicinio klimato gerinimą, investicijų į našumą ir aukštųjų technologijų vystymo skatinimą", - sakė T.Andrejauskas.
