Nuo rugsėjo 9 dienos iki spalio 11 dienos renkamos paraiškos paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį (gyvulininkystės sektorius) gauti. Apie tai, ką derėtų žinoti šių metų pareiškėjams, kurie turi vadovautis naujomis gyvulininkystės sektoriaus modernizavimo įgyvendinimo taisyklėmis, pasakoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Projektų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Saulė Važgauskaitė.
Dėmesys gyvulių ir paukščių augintojams
Pagal KPP priemonės ,,Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrąją veiklos sritį remiama veikla – žemės ūkio pirminių produktų (mėsos ir pieno) gamyba. Šiemet daug dėmesio bus skiriama būtent mėsos gamybai. Pagal tai išskirti ir prioritetiniai sektoriai, kurie nebuvo akcentuoti ankstesniais metais. Galvijininkyste, kiaulininkyste, avininkyste, ožkininkyste, triušininkyste ir paukštininkyste užsiimantys asmenys šiemet sulauks daugiau galimybių gauti paramą savo ūkių modernizavimui.
Paramos paraiškas planuojančių teikti naujai įsteigtų kooperatyvų taip pat laukia naujovė. Naujai įsteigtas pripažintas žemės ūkio kooperatyvas atitiks gyvulininkystės ūkio kriterijų tik tuo atveju, jei naujai įsteigto pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ne mažiau kaip 50 proc. narių užsiima gyvulininkyste. „Taip pat svarbu, kad kooperatyvas planuotų vykdyti gyvulininkystės gamybinę veiklą ir realizuoti gyvulininkystės produktus. Be to, kiekvienas kooperatyvo narys, užsiimantis gyvulininkyste, turi ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio pajamų praėjusiais arba ataskaitiniais metais gauti iš gyvulininkystės veiklos“, – sakė NMA Projektų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Saulė Važgauskaitė.
Nauji įsipareigojimai
Pareiškėjai, kurie gaus paramą kaip gyvulių augintojai, turėtų žinoti, kad jų laukia vienas naujas įsipareigojimas. Auginantys galvijus, kiaules, avis, ožkas ir dar nevykdantys gyvulių genetinės kokybės gerinimo arba produktyvumo kontrolės, turės tai daryti. Laikantys triušius taip pat gaus papildomą užduotį: „Jie privalės vykdyti veislinių triušių apskaitą ne mažiau kaip 5 metus nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą priėmimo datos“, – naują taisyklę įvardija S. Važgauskaitė.
Naujai įsteigto pripažinto kooperatyvo nariams taip pat aktuali ir kita naujovė – jie įsipareigoja, kad pirmais metais po projekto įgyvendinimo metų ir kitais projekto kontrolės laikotarpio metais kooperatyvo ir (arba) jo narių laikomų nuosavų gyvūnų skaičius sudarys ne mažiau kaip 200 sutartinių gyvulių vienetų (SGV).
Įsipareigojimas auginti daugiau gyvulių – svarbus
Kaip paprastai, jei bus sulaukta daugiau paraiškų nei numatytas šių metų biudžetas, paraiškoms bus taikomi pirmumo kriterijai ir taip bus atrinktos paraiškos, gausiančios finansavimą. Pirmumo kriterijų šiemet 8. Keli iš jų – nauji.
Pirmąjį pagal svarbumą pirmumo kriterijų atitiks tie pareiškėjai, kurie nėra gavę investicinės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ne tik pagal KPP, bet ir pagal ankstesniojo finansinio laikotarpio. Išimtis taikoma pareiškėjams, kurie gavo (gauna) paramą pagal priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų keitimas“. Šis pirmumo kriterijus nesikeičia jau kelerius metus.
Antrasis pirmumo kriterijus – naujas, skirtas būtent gyvulininkystės vystymui. Tai įsipareigojimas didinti laikomų gyvulių skaičių. Jei pareiškėjas nurodė savo paraiškoje, kad ketina iki savo projekto įgyvendinimo pabaigos padidinti SGV skaičių – jam bus teikiama pirmenybė gauti paramą. Įsipareigojimus prisiėmusiuose ūkiuose, kur auginama iki 100 SGV, gyvulių turėtų padaugėti 20 proc., ten kur auginami nuo 101 iki 200 SGV – 15 proc. Jei auginama nuo 201 iki 300 SGV – 10 proc., nuo 301 SGV – tik 5 proc. Jei pareiškėjai neįgyvendins numatytų įsipareigojimų, jiems bus taikomos sankcijos, atitinkamu procentu mažinama parama.
Trečiasis pagal svarbumą kriterijus – kuo ilgesnį laiką nepertraukiamai iki paramos paraiškos pateikimo vykdytas gyvulių genetinės kontrolės gerinimas arba produktyvumo kontrolė. Laikantys triušius gaus pirmenybę tuo atveju, jei kuo ilgesnį laiką vykdė nepertraukiamą veislinių triušių apskaitą.
Ketvirtasis pagal svarbumą kriterijus – laikomų gyvulių skaičius. Tie, kas augina iki 300 SGV (vertinama pagal 2012 m. gruodžio 31 d. Ūkinių gyvūnų registro duomenis) atitinka šį pirmumo kriterijų.
Kiti pirmumo kriterijai išrikiuoti tokia tvarka – penktąjį atitiks pareiškėjai, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra jaunesni nei 40 metų. Šeštasis kriterijus – pareiškėjas vykdo veiklą mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje (pirmenybė teikiama, kai ūkininkaujama kuo didesniame mažiau palankiame ūkininkauti vietovės plote, kuris sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų žemės ūkio naudmenų ploto). Septintasis – ūkyje diegiamos inovacijos. Paskutinis pagal svarbumą kriterijus – projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo.
Už paramos lėšas – tik vienas traktorius
Pagal šių metų priemonės antrosios veiklos srities (gyvulininkystės sektorius) įgyvendinimo taisykles, paramos lėšomis galima bus statyti ir rekonstruoti biosaugai užtikrinti skirtus gyvulininkystės gamybinius statinius.
Tačiau daugiau apribojimų atsirado tiems, kas ketina pirkti naują žemės ūkio techniką. „Šių metų taisyklėse, kitaip nei ankstesniais metais, pažymima, kad projekte pareiškėjas gali numatyti įsigyti tik vieną traktorių ir didžiausia paramos suma šiam traktoriui įsigyti negali viršyti 50 tūkst. litų. Kitos žemės ūkio technikos, kurios vieneto vertė yra didesnė kaip 70 tūkst. litų, taip pat remiamas kiekvienos rūšies tik vieno vieneto įsigijimas“, – sako Saulė Važgauskaitė.
Kompensuojamos bendrosios išlaidos priklausys nuo prašomos sumos
Pokyčių yra ir bendrųjų išlaidų kompensavime. Šios išlaidos šiemet nurodomas ne konkrečia suma, o procentine išraiška. Taigi kompensuojama suma priklausys nuo prašomos paramos dydžio. Tad finansuojama bendrųjų išlaidų suma, kai prašoma paramos suma iki 250 tūkst. litų, be PVM gali būti ne didesnė kaip 7 proc. kitų tinkamų finansuoti išlaidų. Verslo planui parengti tokiu atveju gali būti skiriama ne daugiau kaip 4 proc. kitų tinkamų finansuoti išlaidų.
Kai prašoma paramos suma viršija 250 tūkst. litų, finansuojama bendrųjų išlaidų suma be PVM gali būti ne didesnė kaip 5 proc. kitų tinkamų finansuoti išlaidų. Verslo planui parengti tokiu atveju skiriame ne daugiau kaip 2,5 proc. kitų tinkamų finansuoti išlaidų.
Gavus paramą pagal šią veiklą, finansuojama iki 40 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Išimtimi yra tie, kas ūkininkauja mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Jiems finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Taip pat – jaunieji – iki 40 metų – ūkininkai. Jiems finansuojama iki 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Jei jaunasis ūkininkas ūkininkauja mažiau palankioje vietoje, jam bus grąžinta iki 60 proc. išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjo projektui negali viršyti 1 381 120 litų, o 2007-2013 metų laikotarpiu, jei pareiškėjas nepriklauso partnerių arba susijusių įmonių grupei – 2 416 960 litų.
NMA Projektų vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Saulė Važgauskaitė taip pat primena, kad šių metų paramos gavėjai paskutinį mokėjimo prašymą NMA turės pateikti iki 2015 m. birželio 30 d. 2007–2013 metų laikotarpiu priemonei „Žemės ūkio modernizavimas“ įgyvendinti skirta daugiau nei 1,4 mlrd. litų paramos. Didžioji dalis šių lėšų – apie 1 mlrd., jau paskirstyta.
Užsakymo nr.3773
