Klaipėdos LEZ prieigose gyvena apie 30 šeimų. Daugiau kaip 18 mln. litų, kurių reikia kompensacijoms už tų žmonių nekilnojamąjį turtą ir žemę, uostamiesčio savivaldybei iki šiol nepavyko surinkti. Trūkstamo trečdalio lėšų prašoma iš Vyriausybės biudžeto.
Vyriausybės moralinė parama termofikacinės elektrinės statybai Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) reikalauja skubaus finansinio pastiprinimo, nes be pinigų šeimų iškeldinti nepavyks. Gyventojai - pagrindinis stabdys planuojant naujas investicijas. Jei pavyktų paspartinti jų iškeldinimą, termofikacinė elektrinė netoli Lypkių gatvės pradėtų veikti 2013 metų pradžioje.
Pabėrė pažadų.
Kai prieš mėnesį Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius raštu kreipėsi į pajūryje išrinktus Seimo narius ir prašė atsižvelgti į Klaipėdos finansinius poreikius, jis atkreipė parlamentarų dėmesį į tai, kad valstybės biudžeto projekte numatytos sumos Lypkių gyventojams iškeldinti iš LEZ nepakanka. Pasak mero, siekiant visiškai atsiskaityti su žmonėmis ir atlaisvinti žemę LEZ plėtrai, trūksta dar 6,48 mln. litų.
Prieš svarstant biudžetą Seime uostamiesčio vadovas ieškojo palaikymo komandos, kuri primintų ministrų kabinetui Klaipėdoje paliktus pažadus. Nes pastarąjį kartą, spalio pabaigoje, per Vyriausybės išvažiuojamąjį posėdį, prasidėjusį nuo Klaipėdos LEZ lankymo, Andrius Kubilius žiniasklaidai pranešė: "Remiame Klaipėdos miesto savivaldybės ir bendrovės "Fortum Heat Lietuva" planus statyti termofikacinę elektrinę. Džiaugiamės planuojamu privataus kapitalo indėliu dėl gyventojų iškeldinimo."
Investuotojai, pasirašę su savivaldybe sutartį, numatė skirti 9 mln. litų, kai bus pradėtas įgyvendinti projektas. Tačiau tiek negana. Prieš dešimtmetį miestiečiais tapę lypkiškiai nuolat remia savivaldybę prie sienos dėl pramonės objektų apsupties. Kiekvieną vyriausybinę delegaciją žmonės pasitinka protesto akcijomis ir reikalavimu rasti jiems lėšų. Ne išimtis buvo ir dabartinių ministrų vizitas.
Su gyventojais bendravęs ūkio ministras Dainius Kreivys stebėjosi, kodėl jie iki šiol neiškeldinti, ir žadėjo, kad Ūkio ministerija dar iki Naujųjų metų perves tam beveik 2 mln. litų. O aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas užsiminė, jog papildomus 7 mln. litų būtų galima gauti ir per jo vadovaujamą ministeriją, skirstant Europos Sąjungos (ES) paramą.
Klaipėdos LEZ valdytojas Povilas Vasiliauskas dabar mano, kad negavusi pakankamos Vyriausybės paramos savivaldybė galėtų tartis su gyventojais dėl vėlesnių kompensacijos už žemę terminų. "Šiuo metu 9 mln. litų yra skyrusi investuojanti kompanija "Fortum", dar 2,2 mln. litų - LEZ bendrovė. Tiek užtektų per 2010-uosius sumokėti už namus, o dėl likusios dalies savivaldybė turėtų derėtis", - kalbėjo P.Vasiliauskas.
Klaipėdos savivaldybės pinigai dar nepasiekė. Meras R.Taraškevičius tikisi, kad visas investuotojų ir valstybės pažadėtas lėšas - 14,2 mln. litų - turės po kokių 2-3 mėnesių. "Tiek gavę žmonės, manau, jau būtų patenkinti. Likutį galėtume pasiūlyti kompensuoti žemės sklypais ar kitais būdais", - sakė R.Taraškevičius.
Kitąmet tragedijos nebus
Šiuo metu savivaldybei atrodo, kad neįmanoma tikėtis iš kitų daugiau, o iš savo biudžeto nėra ko pridurti. Prieš Kalėdas miesto taryba svarstys 2010 metų biudžetą. Jo planuojamos pajamos sieks 339 mln. litų - bus 55 mln. litų mažesnės nei patvirtintos 2009-aisiais. Nors šiais metais pajamų surinkimas jau mažintas 2 kartus, apibendrinus vienuolikos mėnesių rezultatus galima prognozuoti, kad šiemet nepavyks surinkti dar 6-7 mln. litų. "Tai pablogintų mūsų padėtį kitų metų pradžioje, tačiau tragedijos nebus", - įsitikinęs R.Taraškevičius.
Pagal Seimo patvirtintą 2010 metų biudžetų įstatymą visos šalies savivaldybės kitąmet gaus 127 mln. litų mažiau, nes beveik 4 proc. sumažinta savivaldybių biudžetams teksianti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis. Nuo kitų metų savivaldybės gaus 73 proc. visos iš gyventojų surinkto mokesčio sumos. Likusi dalis keliaus į valstybės biudžetą.
Savivaldybė pranešė, kad bendras 11 mėnesių Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto surinkimo vidurkis siekia 87,7 proc., o visų šalies savivaldybių bendras metinis vidurkis - tik 79,5 procento. Uostamiestį lenkia Šiaulių rajono savivaldybė, įvykdžiusi 95,8 proc. plano, ir Palangos miesto savivaldybė, surinkusi daugiau kaip 90 proc. įplaukų.
Klaipėdiečiams meras skelbia, jog dėl mažesnio kitų metų biudžeto neturėtų nukentėti planuojami arba jau pradėti įgyvendinti svarbūs miesto investiciniai projektai. Kadangi dėl kritusios Klaipėdos arenos statybos kainos liks nepanaudota dalis prieš kelis mėnesius paimtos paskolos, šiais pinigais bus galima prisidėti prie kai kurių ES remiamų projektų finansavimo.
Tačiau Lypkių gyventojams iškeldinti savivaldybė pinigų nenumatė, nes LEZ plėtra - tai ne tik miesto, bet ir valstybės reikalas. Be to, į valstybės biudžetą pateks daugiau klaipėdiečių sumokėtų mokesčių.
Uostamiesčio savivaldybės iniciatyva šiemet LEZ pasiekė ES parama, tačiau kitam tikslui. Pagal sutartį su Ūkio ministerija ir Lietuvos verslo paramos agentūra iki 12,54 mln. litų skirta antrajam Pramonės gatvės Klaipėdos LEZ teritorijoje tiesimo etapui. 2010-ųjų gegužę gatvę planuojama baigti.
Klaipėdoje GPM surinkta:
Gegužės mėn. 20,7 mln. Lt
Birželio mėn. 12,7 mln. Lt
Liepos mėn. 10,2 mln. Lt
Rugpjūčio mėn. 9,4 mln. Lt
Rugsėjo mėn. 8,4 mln. Lt
Spalio mėn. 9,8 mln. Lt
Lapkričio mėn. 7,3 mln. Lt
Vida BORTELIENĖ
