Tuo metu gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad jų išlaidos maistui vis auga.
Dviejų vaikų mama vilnietė Vilma pasakojo, kad maistui per savaitę išleidžia apie 100 eurų.
„Taigi, mėnesiui maisto produktai atsieina 400 eurų. Stengiuosi ieškoti nuolaidų, akcijų, tačiau ne visada tam turiu laiko. Būna savaičių, kai apsiperku artimiausioje parduotuvėje. Tokiais atvejais maistui tenka išleisti daugiau.
Kartais prieš vykdama apsipirkti peržiūriu didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių nuolaidų programėles. Ten rodo, kokias nuolaidas ir akcijas jos siūlo, taigi, renkuosi apsipirkti, ten, kur prekės pigiausios“, – pasakojo moteris.
Ji tikino, kad šiuo metu daugiausiai išleidžia vaisiams, daržovėms ir pieno produktams.
„Šių maisto produktų suvalgome daugiausiai, taigi jie ir atsieina brangiausiai“, – skaičiavo ji.
Tuo metu vilnietis Tomas tikino, kad maistui per mėnesį išleidžia vos 100 eurų.
„Į parduotuvę užsuku beveik kasdien, tik taip pavyksta sutaupyti. Beveik visus produktus perku su nuolaida.
Jeigu tektų mokėti visą kainą, tai maistui išleisčiau kur kas daugiau. Taigi, norint sutaupyti tenka dažnai po parduotuves vaikščioti ie ieškoti nuolaidų“, – pasakojo vyras.
Apsipirkti pataria kuo rečiau
Dar viena portalo tv3.lt skaitytoja Aurelija pasakojo, kad 5 asmenų šeimai maisto produktus perka kartą per savaitę.
„Nesąmonė kasdien vaikščioti į parduotuvę. Norint sutaupyti geriausia apsipirkti kuo rečiau. Be to, stengiuosi kuo daugiau maisto gaminti namuose.
Juk pyragą pagaminti namuose išeina kelis kartus pigiau, nei nusipirkti kepyklėlėje“, – skaičiavo moteris.
Ji tikino, kad susidaro ne tik maisto produktų, bet ir buitinės chemijos prekių sąrašus.
„Būna, kad buitinės chemijos akcijų metu įsigyju net pusei metų ar metams į priekį.
Taip pat daugiau nusiperku ir ilgai negendančių produktų, pavyzdžiui, cukraus, miltų, kruopų ir t.t. Per mėnesį maistui ir buitinei chemijai išleidžiame apie 500 eurų“, – pasakojo Aurelija.
Žada stebėti maisto kainas
Vyriausybė įgaliojo Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) iki sausio 29 d. suformuoti Maisto tarybą. Ji nuolat stebėtų maisto kainų pokyčius bei informuotų Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.
Į Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat mokslininkai.
Maisto tarybos steigimas numatytas ir naujosios Vyriausybės programoje. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
Maisto produktai brango dvigubai
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis dar pernai skaičiavo, kad per paskutinius 5 metus maisto produktai pabrango 50 proc.
„Pernai jie buvo vidutiniškai 0,8 proc. pigesni nei prieš metus, o daugiausiai tam įtakos turėjo per pastaruosius dvejus metus atpigę grūdai. Tiesa, šis atvėsimas turbūt nelabai guodžia, turint omenyje, kad per pastarąjį penkmetį vidutinės maisto kainos padidėjo daugiau nei 50 procentų.
O didėjančios darbo sąnaudos, gali vėl paskatinti bent kai kurių maisto kainų kilimą“, – prognozavo ekonomistas.
Tikina, kad maisto kainos pirkėjams problemų nekelia
Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus komentavo, kad sparčiau maisto kainos augo tik prieš 2008 m. finansų krizę ir energinių išteklių krizės metu.
„Visais kitais laikotarpiais maisto kainų augimas buvo nuosaikus ir didesnių problemų vartotojams nekėlė. Žvelgiant į netolimą Lietuvos praeitį galima pasakyti, kad maisto kainos piką pasiekė 2023 m. pradžioje ir tada jų lygis stabilizavosi“, – sakė ekonomistas.
Taip pat jis nesutiko, kad pagrindinis aukštų kainų kaltininkas yra didieji prekybos tinklai.
„Prekybos tinklų pelningumas nėra labai didelis ir ne visi tinklai jį sugeba išlaikyti stabilaus lygio.
Prekybos tinklai uždirba didelius pelnus žemų antkainių sąskaita. Pritraukdami milžiniškus pirkėjų srautus, jie su mažu apyvartos pelningumu uždirba labai daug. Mažas pelningumas ir dalies jų rezultatų nepastovumas nesuteikia pagrindo antkainių kontrolei. Bet kokia intervencija, apribojant ir taip nedidelius antkainius, gali smarkiai komplikuoti tinklo finansinę būklę“, – komentavo A. Bartkus.
