Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžetų ir finansų komitete.
Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorė Kotryna Tomaševičienė sakė, kad antrasis karantinas padarė mažesnį poveikį ekonomikai nei pirmasis
„Verslas jau buvo prisitaikęs, darbuotojai dirbo namuose, prekyba perėjo į internetinę erdvę. Vakcinacija irgi lėmė optimistines nuotaikas. Subsidijų lygis taip pat buvo pakilęs.
Pajamos augo, o vartojimas buvo prislopintas. Žmonės ir toliau taupo, prognozė, kad jie ims daugiau išlaidauti nepasitvirtino. Tikėjomės 2021 metų antrąjį ketvirtį taupymo mažėjimo, bet to nematyti. Toliau tęsiasi taupymas – nemažą dalį pajamų žmonės atideda, jos nusėda išaugusiuose indėliuose“, – teigė K. Tamoševičienė.
Dar ji pastebėjo, kad Lietuvos eksportas augo sparčiau nei išorės paklausa. Tačiau opiausias klausimas šiuo metu – pakilusios žaliavų kainos.
„Brango pramoniniai metalai, mediena, nafta, energetiniai ištekliai. Išskiriant naftą, jos kaina nėra rekordinėse aukštumose, kokių nebūtume matę. Jos kaina buvo smarkiai nukritusi, tad dabar atsistatė į priešpandeminį lygį. Naftos kaina stabilizuojasi.
Žaliavų kainos pereina į gamybą. Tačiau užtrunka kol aukštesnė kaina pasiekia ir galutinį vartotoją. Gamintojai bando absorbuoti kainą, kad vartotojai kuo mažiau pajustų kainų augimą. Daugiausiai brango prekės, paslaugų spartesnio augimo galima tikėtis kitais metais. Tikimasi, kad kitais metais žmones daugiau ir vartoti ims paslaugas, o ne prekes“, – komentavo Lietuvos banko atstovė.
Anot jos, prognozuojama, kad kitais metais infliacija sieks 2,6 proc.
Taip pat K. Tamoševičienė sureagavo ir į pastabą dėl atlyginimų konkurencingumo.
„Darbo užmokestis didžiausią įtaką daro paslaugų sektoriui. Apskritai darbo užmokestis atsilieka daugiau nuo ES vidurkio nei našumas. Lietuva vis dar vejasi ES vidurkį. Tad kol kas negalime sakyti, kad tai kenkia konkurencingumui. Galbūt vėliau tai gali daryti didesnę įtaką“, – pastebėjo Lietuvos banko atstovė.
Pokyčiai norintiems pirkti antrą būstą
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius sakė, kad pavasarį NT rinkoje matėme rekordinius skaičius.
„Pikas buvo pasiektas balandį, kai rezervacijų skaičius daugiau nei 1000. Įprastai jų būdavo perpus mažiau. Būsto rinkos aktyvumą lemia didelė paklausa, būsto poreikis, išaugusi gyventojų perkamoji galia.
Tikėjomės, kad indėlių augimas atslūgs, tačiau taip nenutiko. Indėliai auga 20 proc. per metus. Palūkanų normos išlieka žemos. Todėl sutaupyti pradiniam įnašui lengviau, todėl žmonės pajamas ir nukreipia į NT įsigijimą“, – priežastis vardijo Lietuvos banko atstovas.
Anot jo, Lietuvos banką neramina dideli žmonių lūkesčiai perkant būstą.
„Padaugėjo gyventojų imančių antras būsto paskolas. Jie nebūtinai perka būstą, nes jo jiems reikia, taip žmonės siekia investuoti. Ši paklausa pučia NT kainas. Skirtingi indeksai rodo, kad būsto kainos augo 13–18 proc. per metus.
Būsto kainos augo daugiau nei atlyginimai, kurie didėjo iki 12 proc. Todėl būsto įperkamumas gali imti mažėti. Taigi siūlome žmonėms, kurie ima ne pirmą paskolą taikyti dvigubai didesnį pradinio įnašo reikalavimą. Tiems žmonėms, kurie nori imti daugiau paskolų, reikėtų turėti ir daugiau pinigų. Tačiau tai niekaip nepaveiks tų žmonių, kurie ima pirmąją paskolą“, – komentavo J. Markevičius.
Jis teigė, kad žmonių, kurie nori imti antras paskolas, rizikingumas yra didesnis.
„Norime suvaldyti lūkesčiais paremtą investavimą. To sieksime ne tik didindami pradinio įnašo dydį, bet ir bankams siūlydami atsidėti daugiau lėšų, nuosavo kapitalo kiekvienai būsto paskolai. Papildomas rezervas didins bankų atsparumą, nes daugiau bankų eina į būsto kreditavimo rinką. Ši priemonė įsigaliotų kietais metai liepos 1 d.
O pradinio įnašo didinimo priemonė įsigaliotų kitų metų sausio 1 d.“, – teigė Lietuvos banko atstovas.
„Tačiau pagrindinis Lietuvos banko siekis yra mažinti rizikingumą, o mažesnė NT kaina yra jau šalutinis veiksnys“, – sakė J. Markevičius.
