Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rugilė dirba gamybos srityje.
„Mano alga siekia 850 eurų. Pernai ir užpernai uždirbau šiek tiek mažiau, bet kažkaip pavykdavo šiek tiek atsidėti pinigų santaupoms ar atostogoms. Tačiau pernai prasidėjus šildymo sezonui, praktiškai gyvenu nuo algos iki algos.
Mėnesio pabaigoje lieka 100–200 eurų. Baisu, kad neatsitiktų kokia nelaimė, nesusirgčiau. Juk už 100 eurų dabar nieko nebegali nupirkti“, – tikino mergina.
Ji tikino, kad taupyti turėtų savo laisvalaikio ir pramogų sąskaita.
„Pinigų liktų daugiau, jeigu neičiau į kavines, kiną, nebelankyčiau sporto klubo. Ko gero, taip ir reikės daryti, kitaip niekada nesutaupysiu jokiam didesniam pirkiniui, ar juolab nuosavam būstui“, – teigė mergina.
Mažiau uždirbantys privalo turėti daugiau santaupų?
Šeimos finansų ekspertė, INVL Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupės Mažmeninių paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui teigė, kad taupyti ir investuoti yra svarbu nepaisant to, kiek žmogus uždirba.
„Pavyzdžiui, turėti santaupų žmonėms, kurie uždirba nedaug, yra netgi svarbiau negu tiems, kurie uždirba daugiau. Mažesnių pajamų gyventojai yra ypatingai jautrūs ekonominiams svyravimams. Kainų šuoliai ir netikėtos išlaidos juos paveikia sunkiau ir skaudžiau nei tuos, kurių pajamos yra didesnės.
Kai kalbame apie investavimo rezultatus, tinka posakis „laikas – pinigai“. Kuo ilgiau ir nuosekliau žmogus investuoja, tuo geresnį investavimo rezultatą matys dėl savo disciplinos ir sudėtinių palūkanų efekto. Galima sakyti, kad laikotarpis, į kurį investuojama, gali būti netgi svarbesnis nei investicijoms skiriama suma“, – komentavo finansų specialistė.
Anot jos, svarbu investuoti kuo anksčiau.
„Vėlgi tai labai aktualu mažiau uždirbantiems gyventojams. Kol esame jauni, nežinome, kaip susiklostys mūsų karjeros kelias. Ir daugelio pradedančiųjų dirbti pajamos nebūna didelės. Bet labai svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau, kad ir mažas sumas, geriausia – tam tikrą procentą nuo atlyginimo.
Kuo ilgiau kaupiame ir investuojame, tuo labiau pasireiškia sudėtinių palūkanų efektas, kai investicijų grąža, kurią gauname, pradeda uždirbti papildomą grąžą. Tokiu atveju net ir investuojant nedideles sumas per 20, 30 ar 40 metų galima sukaupti nemažai. Be to, kai pradedame investuoti, rekomenduojama pasirinkti rizikingesnes investavimo priemones, kurios per ilgą laiką galėtų uždirbti didesnę grąžą. Reikia nepamiršti, kad investavimas visuomet susijęs su rizika“, – įspėjo D. Kolmatsui.
Daugiausiai sutaupo iš didesnės algos
„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė teigė, kad siekiantys pagerinti savo finansinę sveikatą gyventojai turėtų siekti balanso ne tik kasdieniuose finansuose, bet ir įvertinę tolimesnę perspektyvą.
„Mėnesio pabaigoje pinigų stygių jaučia arba ant ribos balansuoja įvairaus dydžio pajamas gaunantys gyventojai. Tad akivaizdu, kad tam didžiausios įtakos dažniausiai turi ne pajamų dydis, o jų valdymo įpročiai.
Taigi, norint užsitikrinti kasdienių finansų pusiausvyrą, pirmiausia reikėtų peržiūrėti savo išlaidas ir įvertinti, kurios iš jų yra būtinos, o kurias galima sumažinti. Čia svarbu nenuvertinti smulkių išlaidų – mėnesio pabaigoje jos gali sudaryti apčiuopiamas sumas“, – atkreipė dėmesį finansų specialistė.
Vis tik anot jos, kuo didesnės pajamos, tuo geriau žmogus jas valdo.
„Pavyzdžiui, 1,6 tūkst. eurų į rankas uždirbantis lietuvis finansus valdo geriau“, – teigė specialistė.
Gerą kasdienių finansų sveikatą, pasak J. Cvilikienės, padės palaikyti ir sumanus požiūris į skolinimąsi vartojimui, mat už tai, kam negalime sau leisti sutaupyti iš anksto, gali būti sunku sumokėti ir vėliau.
„Siekiant užsitikrinti finansinį atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje, svarbu pasirūpinti keliais dalykais. Pirmiausia – bent 3 mėnesių asmens ar šeimos pajamų dydžio finansinis rezervas, kuris pagelbėtų netikėtai sumažėjus pajamoms ar padidėjus išlaidoms. Kitas žingsnis – apsaugoti save ir savo finansus nuo įvairių nelaimingų atsitikimų padarinių apdraudžiant ar kitaip teisiškai apsaugant tai, kas vertinga mums ir mūsų šeimai“, – sako J. Cvilikienė.
Galiausiai, pasak finansų ekspertės, ilgalaikį finansinį saugumą padės užtikrinti kaupimas senatvei bei santaupos tiems tikslams, kuriems, atmetus būtinąsias išlaidas, vieno mėnesio pajamų nepakanka – kelionėms, pomėgiams ir kitiems poreikiams.
Specialistė pažymėjo, kad norint sutaupyti reikia peržiūrėti savo finansus.
„Geriau vienas euras nei nulis eurų. Todėl gyventojams reikėtų peržiūrėti įvairias mokamas prenumeratas, kuriomis jie iš tikrųjų naudojasi, o už kurias tik moka pinigus. Peržiūrėti reikia ir išlaidas, kurios yra būtinos, o kurios ne.
Be to, reikėtų vengti skolintis vartojimui“, – patarė J. Cvilikienė.
