Sausį vykdytos apklausos duomenimis, dėl lėtėjančios ekonomikos 40 proc. apklaustųjų planuoja mažinti išlaidas pramogoms, sveikatinimui, grožio procedūroms, taip pat atsisakyti nebūtinų pirkinių. Apklausą inicijavusio Medicinos banko atstovo teigimu, dėl sparčiai brangstančių prekių ir paslaugų gyventojai yra priversti koreguoti savo finansinį elgesį.
„Natūralu, kad keičiantis ekonominei situacijai keičiasi ir pačių gyventojų elgesys. Bazinių poreikių patenkinimas visada bus pirmoje vietoje, o pramogos, sveikatinimas ar grožio procedūros nėra pirmo būtinumo paslaugos, tad dažniausiai pasirenkama taupyti jų sąskaita: rečiau lankomasi pramogų ar sveikatinimo paslaugų teikimo vietose, dažniau ieškoma pigesnių ar visiškai nemokamų alternatyvų“, – komentuoja Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Mažėjančias išlaidas nebūtinoms prekėms rodo ir Lietuvos banko duomenys: metų pabaigoje šalyje reikšmingai sumenko informacinių ir ryšių technologijų įrangos, kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų, drabužių ir avalynės pardavimai. Paskutinį 2022 m. ketvirtį Lietuvos mažmeninės prekybos apyvarta buvo 1,2 proc. mažesnė nei ankstesnį ketvirtį ir 3,5 proc. mažesnė nei prieš metus.
„Iš vienos pusės toks taupymas signalizuoja mažėjančią gyventojų perkamąją galią, iš kitos – jis gali būti nulemtas labiau atsargumo nei finansinių sunkumų. Su ankstesniais ekonominiais iššūkiais susidūrę, taip pat mažesnes pajamas turintys gyventojai yra kur kas labiau linkę kaupti finansinį rezervą nenumatytiems atvejams“, – pastebi J. Ivaška.
Apklausos duomenimis, 35 proc. respondentų šiemet planuoja didesnius pirkinius atidėti vėlesniam laikui. Tarp jų daugiausia aukštesnio išsimokslinimo, mažiausių pajamų respondentų, rajonų centrų ir kaimo gyventojų.
Mažiau pinigų kelionėms ir taupymui
Lėtėjanti ekonomika skatina taupyti ir atostogų sąskaita: 28 proc. respondentų šiemet planuoja rinktis kuklesnes atostogas arba jų visai atsisakyti. Tarp jų daugiausiai 26-45 m., žemesnio išsimokslinimo apklaustųjų.
„Brangstančios kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos gali prisidėti ir prie mažėjančio atostogų biudžeto. Jei šiemet ir augs kelionių pardavimai, didžiąją jų dalį gali nulemti infliacija, auginusi ir paslaugų vertę, taip paslėpdama mažesnes pardavimų apimtis“, – teigia J. Ivaška.
Tuo tarpu ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) ketina atidėti mažiau pinigų taupymui. Pasak Medicinos banko atstovo, namų ūkių indėlių augimo tempas sulėtėjo dar pernai, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, tad atsižvelgiant į infliaciją bei kylančias palūkanų normas šiemet didelio indėlių augimo nesitikima.
„Šiuo metu gyventojai didesnę pajamų dalį skiria išaugusioms išlaidoms padengti, tad taupymui skiriama mažesnė suma. Kita vertus gyventojai šiuo metu nerimauja dėl infliacijos
poveikio jų santaupoms, todėl atsargiau vertinama galimybė atsidėti ateičiai ar investuoti tam skiriant itin dideles sumas“, – sako Medicinos banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Naujausiais Lietuvos banko statistiniais duomenimis, 2022 m. pabaigoje Lietuvos gyventojai sąskaitose turėjo apie 21,6 mlrd. eurų.
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 13 proc. respondentų nuomone, infliacija, lėtėjanti ekonomika ir kylančios palūkanų normos neturės įtakos jų finansiniam elgesiui. 12 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės. Sausio 19-28 d. vykdytoje apklausoje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus
