Lietuvos gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, vidutiniškai apsirinka maždaug dešimčia procentų. Tai parodė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas. Šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad dažniau klystama dėl mažesnių kainų, o tiksliau skaičiuoja dažniau perkantys žmonės:
„Šiek tiek daugiau atidumo, perkant mažos kainos prekes, tikrai nepamaišytų. Jeigu lyginame dvi prekes – pavyzdžiui, 1,30 euro ir 1,60 euro – tai verta būtų tą skirtumą persiskaičiuoti į litus ir pamatyti, kad tai vis dėlto yra litas. Kalbant apie didesnes prekes, vis tik matyti, kad nuo pigumo iliuzijos ir brangių klaidų žmonės bus apsaugoti. Matome, kad tie, kas dažniau apskritai perka, skaičiuoja šiek tiek tiksliau“, - sakė J. Varanauskienė.
Pasak jos, namuose vedama buhalterija ar buvimas užsienyje beveik neturi įtakos tikslesniam skaičiavimui.
„Kuo žmogus yra įgijęs aukštesnį išsilavinimą, tuo jis skaičiuoja tiksliau“, - sakė J. Varanauskienė.