Anot Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, kaip ir iki šiol, aukščiausias prioritetas šiame kvietime bus taikomas tiems projektams, kurie anksčiau parengs investicijų planą, suderins jį su BETA ir pradės techninio darbo projekto pirkimą ar net jį parengs. Taip pat yra nustatyti kiti prioritetai.
Paraiškas gali teikti savivaldybės, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, asmenys, teikiantys daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administravimo paslaugas, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai.
Koncentruojamasi į alternatyvią energiją
BETA gautas paraiškas atrenka atsižvelgdama į kelis kvietime nurodytus kriterijus – ar projektas įtrauktas į savivaldybių parengtas kvartalo energinio efektyvumo didinimo programą, aukštesnė nei C energinio naudingumo klasė bei energinis efektyvumas, taip pat didesnis gyventojų palaikymas.
Svarbu pažymėti, kad šiais metais paraiškų renovacijai atranką papildė naujas reikalavimas, nurodantis, kad didesniuose kaip 1500 kv. m ploto daugiabučiuose turi būti įrengtos saulės jėgainės.
„Vienas svarbiausių naujai atsiradusių reikalavimų – didesnių kaip 1500 m2 ploto daugiabučių gyventojai, esant techninėms galimybėms, privalės įsirengti saulės jėgaines, pagamintą elektra naudojant namo bendrosioms reikmėms. Pagrindinis šio reikalavimo siekis – paskatinti butų savininkus bendroms namo reikmėms panaudoti žaliąją energiją“, – teigia V. Serbenta.
Remiantis Europos Komisijos duomenimis, pastatų sektorius suvartoja apie 40 proc. šilumos energijos ir sudaro kažkur 36 proc. visų anglies dvideginio emisijų Europos Sąjungoje, todėl svarbu skatinti alternatyvių energijos išteklių panaudojimą, padedančių tausoti aplinką.
„Kiekvienais metais vis daugiau gyventojų renkasi arba norėtų rinktis aplinką tausojančias, inovatyvias energijos taupymo priemones. Šiandien gyventojai pradeda žiūrėti į renovaciją plačiau ir suvokia, kad alternatyvių energijos šaltinių panaudojimas ne tik mažina sąskaitas už šilumą, bet yra svarus indėlis kovoje klimato kaita“, – pastebi BETA direktorius.
Be to, šiais metais bus sudaryta daugiau galimybių daugiabučiui būti nepriklausomam nuo išorinių energijos tiekėjų ir energiją šilumai, karštam vandeniui ir elektrai gamintis naudojant šilumos siurblius, saulės jėgaines ar kitus atsinaujinančios energijos įrenginius. Tokiems projektams ir priemonėms bus skiriama papildoma 30 proc. parama iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.
Dar vienas paraiškos kriterijus
Siekiant užtikrinti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos efektyvesnį įgyvendinimą, šiais metais paraiškų vertinimą papildė dar vienas naujas kriterijus, orientuotas į pastato energijos nepriteklių.
„Šį kriterijų nustatėme, skatindami renovuoti prasčiausios būklės daugiabučius, kuriuose gyvena daugiausia kompensaciją už būsto šildymo išlaidas gaunančių butų savininkų. Ateityje ketiname raginti savivaldybes sudaryti tokių namų sąrašus ir organizuoti, kad būtų įgyvendinami jų energiniam naudingumui didinti skirti projektai“, – sako aplinkos viceministras Marius Narmontas.
Numatytos kompensacijos
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių modernizavimo programą, Lietuvoje renovuoti jau 2523 daugiabučiai, o šiuo metu atnaujinami dar 467 pastatai. Šiemet pasirašytos 172 naujos kredito sutartys už beveik 80 mln. eurų, t. y. beveik dvigubai daugiau nei per pirmąjį 2019-ųjų pusmetį. Per pirmąjį šių metų pusmetį nupirkta apie 250 statybos rangos darbų už daugiau nei 100 mln. eurų.
Remiantis šio kvietimo kriterijais, vykdomiems projektams valstybė 100 proc. apmokės arba kompensuos projekto parengimo, įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas, o nepasiturintiems gyventojams – visos tenkančios išlaidos bus pilnai padengiamos.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai numatyta skirti 150 mln. eurų, o energinį efektyvumą didinančioms priemonėms skiriama finansavimo dalis sudarys 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų.
