Nors dažniausiai vejos priežiūrai vis dar naudojamos benzininės vejapjovės, tačiau kur kas patogesniais laikomi vejos robotai, rodo šių metų balandžio pabaigoje „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi lietuvių apklausa.
59 proc. pjaunančių veją teigia tam naudojantys benzininę vejapjovę, 43 proc. – žoliapjovę (trimerį), 26 proc. – elektrinę vejapjovę.
„Benzinines vejapjoves galima vadinti vejos priežiūros technikos klasika – didžioji dauguma besirenkančių vejapjovę pirmiausia domisi būtent tokiomis, jos žmonėms atrodo patikimiausios, ekonomiškiausios. Vis dėlto matome, kad itin sparčiai auga robotus vejapjoves įsigyjančių lietuvių skaičius – šiemet jų jau parduota tiek, kiek per visus 2020-uosius metus“, – sako „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas Giedrius Momgaudis.
Priežastys, kodėl daug žmonių, svajojančių apie robotus vejapjoves, vis dar naudoja benzininę techniką, yra kelios. Eksperto teigimu, vieni mano, kad robotai kainuoja kelis kartus daugiau nei įprastos vejapjovės. Kiti baiminasi, kad robotą gali pavogti, ypač jei jis paliekamas dirbti atokesnėje sodyboje.
„Bene dažniausiai žmones klaidina žinių apie robotų darbą trūkumas ir to sukeltas nepasitikėjimas jais – galvojama, kad robotas nenupjaus žolės taip gerai, kaip vejapjovės. Dažniausiai vejos robotą žmonės nusprendžia įsigyti pamatę tokį pas kaimyną. Informacija iš lūpų į lūpas yra geriausia reklama – abejojantys patys gali stebėti, kaip technika veikia kaimyno sklype, kaip nupjaunama veja, kaip ji atrodo, ir tada daug lengviau priimti sprendimą.
Esame pastebėję, kad kokiame nors gyvenamajame rajone įrengus vieną vejos robotą, po kurio laiko iš ten atsiranda dar keletas susidomėjusių“, – komentavo G. Momgaudis.
Žoliapjovei išleidžia nuo 12 iki 2 tūkst. eurų
„Kesko Senukai“ atstovės Elonos Uckutės teigimu, pardavimų statistika rodo, kad benzininės vejapjovės vis dar išlaiko savo populiarumą ir neužleidžia pozicijų.
„Tuo metu elektrines vejapjoves aktyviau renkasi nedidelius plotus prie namų pjaunantys pirkėjai.
Matome tendenciją, kad tiek elektroninėje, tiek fizinėse „Senukų“ parduotuvėse labai sparčiai auga akumuliatorinės sodo technikos ir vejos pjovimo robotų pardavimai. Pirkėjų pasirinkimą lemia jų patogus ir lengvas naudojimas, galimybė sutaupyti laiko“, – sakė prekybos tinklo atstovė.
Anot jos, žmonės vis daugiau dėmesio skiria savo aplinkai, kiemui, sodui, nebijo investuoti į šiuolaikiškus sprendimus, vertina patogumą.
„Ieškodami vejos priežiūros technikos, pirkėjai visų pirma domisi jos techninėmis savybėmis, funkcionalumu, papildomais priedais, atsižvelgia į savo individualius poreikius ir tik tuomet atkreipia dėmesį į kainą.
Taip pat įdomu tai, kad gyventojai vis labiau linkę taupyti laiką ir pasikliauti profesionalų pagalba įrengiant namų aplinką – šiemet pristatę landšafto dizaino paslaugą, nuo pirmų dienų stebime vis augančią jos paklausą“, – pasakojo E. Uckutė.
„Senukuose“ benzininę žoliapjovę pigiausiai galima įsigyti už 69,99 euro, o brangiausiai už 599 eurus. Elektrinės žoliapjovės kainuoja nuo 11,99 euro iki 749 eurų. O vejos robotas kainuoja nuo 749 iki 2125 eurų.
Tuo metu prekybos tinklo „Moki veži“ marketingo vadovas Nerijus Višinskas pasakojo, kad iš visų siūlomų žoliapjovių vis populiaresnės tampa elektrinės – jas įsigyja apie pusė pirkėjų. Trečdalis jų perka benzinines, o likę – akumuliatorines.
„O vejapjoves pirkėjai jau renkasi kitaip. Dauguma jų dažniausiai vis dar renkasi benzinines, elektrines įsigyja penktadalis mūsų pirkėjų, o akumuliatorines – tik mažoji dalis.
Pirkėjai prietaisus renkasi pagal išgales ir poreikius. Žoliapjovėms skiria nuo 12 iki 250 eurų, o vejapjovėms – nuo 40 iki 500 eurų“, – pasakojo N. Višinskas.
Internetinės parduotuvės „Pigu.lt“ komunikacijos vadovė Raimonda Strazdauskaitė sakė, kad žolės pjovimo įrenginių pardavimai tradiciškai šokteli, kai oro temperatūra pakyla ir laikosi apie 15 laipsnių, yra drėgna ir pradeda intensyviai augti žolė.
„Tačiau dėl neįprastai šalto ir lietingo pavasario žoliapjovių ir krūmapjovių pardavimai šiuo metu dar neįsibėgėjo. Pastebime ženklų išmaniųjų įrenginių, tokių kaip vejos robotų, pardavimų augimą. Taip pat populiarėja akumuliatoriniai žolės priežiūros įrenginiai. Jų augimas, lyginant su praėjusiais metais, didesnis nei 30 proc.
Mūsų parduotuvėje klientai gali rinktis iš daugiau nei 200 skirtingų žoliapjovių, vejos robotų asortimentas taip pat buvo praplėstas beveik 2 kartus. Dažniausiai klientai renkasi „Karcher“, „Makita“, „Hecht“ ir „Sencore“ prekinių ženklų gaminius. Kainų pasirinkimas taip pat labai platus, tačiau šiemet klientai šių kategorijų prekėms vidutiniškai išleidžia nuo 50 iki beveik 300 eurų.
Teiraujasi apie kompensacijas elektrinėms žoliapjovėms
Vilniuje gyvenantis Ričardas turi pensininkus tėvus, kurie gyvena kaime, esančiame apie 60 km už sostinės. Atšilus orams, dažnai juos aplanko savaitgaliais ir padeda atlikti ūkio darbus – pavyzdžiui, nupjauti žolę aplink namus.
„Neseniai paskambino tėvas ir pasiguodė, kad po žiemos nebeužkuria senos žoliapjovės. Pamenu, ir praėjusią vasarą ji nelabai patikimai veikė, pagalvojau, kad jau reikės naujos. Taigi, nieko kito neliko, kaip tai ir padaryti“, – prisiminė vyriškis.
Jis sakė galvojęs apie įvairias skirtingų gamintojų vejapjoves, bet galiausiai nusprendė pirkti akumuliatorinę, kuria būtų galima patogiai nupjauti maždaug iki 800–1000 kv. m. ploto pievelę ir žolę kieme.
„Tokios vejapjovės yra pigesnės už robotus, tačiau vis tiek pastebimai brangesnės, ypač, jeigu perki su akumuliatoriais ir jų įkrovikliu. Tačiau, pamaniau, kad tėvui nereikės papildomai galvoti apie benzino pirkimą.
Be to, jei jau siekiame atsisakyti iškastinio kuro naudojimo, tai bent taip ir aš prisidėsiu. Galiausiai per užsitęsusį karantiną kiek susitaupiau, todėl ir nusprendžiau pirkti“, – aiškino Ričardas.
Pusiau rimtai, pusiau juokais jis siūlė, kad kaip mokamos kompensacijos atsisakant senų automobilių ir perkant elektrinius dviračius ar paspirtukus, taip Aplinkos ar Žemės ūkio ministerija galėtų kompensuoti dalį elektrinių ar akumuliatorinių žoliapjovių kainos.
Vilnietis pasakojo, kad prieš išsirinkdamas konkretų žoliapjovės gamintoją ir modelį, pasidomėjo jų kainomis ir komentarais internete.
„Galiausiai nusprendžiau pirkti japonų „Makita“. Žinoma, buvo ir pigesnių, bet kažkaip galima 3 metų garantija buvo bene ilgiausia, o ir kitų pirkėjų atsiliepimai ar apžvalgos internete pasirodė gana įtikinamos.
Pirkau su 46 cm dydžio peiliu ir dviem 18V (6Ah) akumuliatoriais ir įkrovikliu. Iš viso sumokėjau 579 eurus. Gal būčiau radęs ir pigiau, bet reikėjo penktadienio vakarą, kad šeštadienį jau galėčiau pjauti“, – pasakojo pašnekovas.
Tą patį vakarą susirinkęs ir kitą dieną išbandęs naują pirkinį jam turėjo tik vieną priekaištą: esą peiliui „pagavus“ didesnį akmenuką, akumuliatorinė žoliapjovė automatiškai išsijungia.
Kompensacijų žoliapjovėms kol kas nebus
Portalas tv3.lt pasiteiravo Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų apie kompensacijas elektrinėms ar akumuliatorinėms žoliapjovėms.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aiškino, kad dėl namų ūkio žoliapjovių kompensacijų turėtų spręsti Aplinkos ministerija (AM).
„O alternatyviomis kuro rūšimis (pvz., dujos, vandenilis ar elektra) varomos žemės ūkio technikos pasiūla Europos Sąjungoje kol kas yra labai ribota. Šiuo metu tarp ministerijų vyksta AM inicijuotos aktyvios diskusijos dėl alternatyvių degalų naudojimo skatinimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo Lietuvoje“, – komentavo ŽŪM.
O AM tikino, kad neturi statistinių duomenų, kiek ir kokių žoliapjovių naudojama Lietuvoje.
„Todėl negalime pagrįsti teiginio, kad Klimato kaitos programos skatinamosios kompensacinės išmokos įsigijusiems aplinkai palankesnes žoliapjoves svariai prisidėtų mažinant išmetamų ŠESD kiekį. Dėl ribotų finansinių galimybių Klimato kaitos programos paramą stengiamasi nukreipti toms sritims, kur didžiausi ŠESD išmetimai (transportas, žemės ūkis, pramonė).
Pavyzdžiui, transporto sektoriuje daugiausia ŠESD išmeta kelių transportas , todėl svarbu skatinti ir fizinius, ir juridinius asmenis naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis ar bent jau mažiau taršiomis“, – aiškino AM.
