Dažniausiai vartotojai į VMVT kreipiasi dėl įsigytų nekokybiškų ir nesaugių maisto produktų, pakitusio jų kvapo, konsistencijos arba skonio savybių, pažeistų kenkėjų arba pasibaigusio tinkamumo vartoti terminų, neteisingo ir klaidinančio produktų ženklinimo, netinkamų laikymo sąlygų.
Bene dažniausiai į VMVT kreipiamasi parduotuvėje ar iš turgaus prekiautojo nusipirkus nekokybiškų maisto produktų – pavyzdžiui, per praėjusius metus gauta daugiau kaip 1,1 tūkst. tokių skundų – 273 (25 proc.) atvejais jie buvo pagrįsti.
Antroje vietoje pagal gautų ir išnagrinėtų pranešimų skaičių – nusiskundimai dėl viešojo maitinimo įmonių veiklos. Nors pernai dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbtų karantinų, palyginti su 2019 m., pranešimų gauta kiek mažiau, tačiau iš 554 gautų pranešimų 147 (27 proc.) buvo pagrįsti.
Tyrimų metu fiksuota keletas dažniau nei įprastai nustatomų pažeidimų – karantino laikotarpiu maitinimo įmonėms buvo gerokai sunkiau užtikrinti tinkamą maisto ruošimo higieną ir produkcijos saugą, nustatyta atvejų, kuomet patiekalų ruošimui naudotos žaliavos, kurių tinkamumo vartoti terminai buvo pasibaigę ir pan.
Tiesiogiai su Lietuvos gamintojų, perdirbėjų ar fasuotojų veikla susijusių pranešimų tradiciškai sulaukiama gerokai mažiau – iš 52 pernai gautų tokių pranešimų pasitvirtino 12 (23 proc.).
Dėl viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybės gauta 60 vartotojų pranešimų, iš jų pasitvirtino beveik pusė (28).
Pagal pagrįstus vartotojų skundus 2020 m. įmonėms pritaikytos 340 poveikio priemonės – nuo įspėjimų, uždraustos realizuoti produkcijos, iki veiklų sustabdymo arba visiško jų uždraudimo, piniginių baudų paskirta daugiau kaip už 1,6 tūkst. eurų.
Gana aktyvūs vartotojai ir pranešdami apie įvairių maisto produktų reklamoje naudojamus teiginius apie gydomąsias ar kitokias išskirtines šių produktų savybes. Dažniausiai tokių reklamos pažeidimų fiksuojama interneto erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Ne vieno maisto produkto reklamoje buvo užsimenama apie žmogaus ligų gydymo ir profilaktikos savybes.
Per 2020 m. VMVT iš viso priėmė 38 nutarimus pradėti Reklamos įstatymo pažeidimo tyrimus, po šių tyrimų net 30 atvejų buvo pripažinta, kad maisto produktų pardavėjai ar tiekėjai pažeidė minėto įstatymo nuostatas. Dažniausiai pažeidimai nustatyti reklamuojant maisto papildus (23 atvejai), pavieniai pažeidimai fiksuoti reklamuojant arbatą, specialios medicininės paskirties produktus, kūdikių maistą, skaidulas, aliejų ir kt.
Taip pat, kaip ir kiekvienais metais VMVT nustato atvejų, kai prekybos vietose maisto produktų higienos ir temperatūrinių režimų laikomasi nepakankamai, vartotojai įsigyja maisto su pažeistomis, sudrėkusiomis ar nesandariomis pakuotėmis, pradėjusių gesti produktų, kurių tinkamumo vartoti terminai besibaigiantys ar visai pasibaigę. Pasitaiko situacijų, kai parduodami pakartotinai užšaldyti atitirpę produktai – dėl to neišvengiama mikrobinės taršos rizikų.
Neretai skundžiamasi, kad, pavyzdžiui, asmuo pasijuto blogai suvalgęs parduotuvėje nusipirktų salotų, įsigijęs keptos vištienos ar kitų karštų patiekalų, kulinarijos gaminių. Tokie atvejai dažnesni karštuoju vasaros laikotarpiu. Tiriant juos, nustatoma, kad ypač greitai gendantys maisto produktai, tokie kaip mėsos, žuvų, kulinarijos gaminiai, daržovių mišrainės, tortai, pyragaičiai su kremu ir pan., būna laikomi netinkamomis sąlygomis, nepakankamai kontroliuojama temperatūra jų gaminimo metu, įdiegtos savikontrolės sistemos veikia neefektyviai ir kt.
Nemažai pranešimų iš vartotojų sulaukiama ir dėl įsigytos šviežios ar atitirpintos žuvies, ar paukštienos kokybės. Užfiksuojama atvejų, kuomet prekybininkai šviežią (atšaldytą) nesupakuotą žuvį ar paukštieną laiko ant ledo, tačiau sudėtą krūvelėmis, nors maisto saugos reikalavimai numato, kad mažiausiai pusė atvėsinto produkto paviršiaus turi būti padengta ledu, o tinkamą – maždaug 0 ºC temperatūrą ir produktų kokybę užtikrina tik pakankamas ledo kiekis ant žuvies ar paukštienos paviršiaus.
Vartotojams patariama nepamiršti ir patiems maisto produktus tinkamai laikyti juos parsinešus į namus. Virtų, troškintų ar keptų maisto produktų ir patiekalų maisto saugos specialistai nerekomenduoja kambario temperatūroje laikyti ilgiau nei 2 valandas, o atvėsinto karšto maisto šaldytuve – ilgiau kaip 24 valandas. Jei toks maistas apdorojamas termiškai, yra pašildomas, suvartoti jį reikėtų per valandą. Vartotojui nusprendus užšaldyti maisto produktą, kurio nespės suvartoti ir jo tinkamumo vartoti terminas nepasibaigęs, jį būtina tinkamai supakuoti – suskirstyti porcijomis į sandarias pakuotes ir laikyti ne žemesnėje kaip -18 °C temperatūroje.
Įsigijęs nekokybišką maisto produktą (kol nesibaigė jo tinkamumo vartoti terminas) ar patiekalą, vartotojas pirmiausia turėtų kreiptis į prekybos ar viešojo maitinimo vietą ir reikalauti jį pakeisti kitu, tinkamos kokybės produktu (turėti įsigijimo čekį) ar patiekalu, arba prašyti grąžinti sumokėtus pinigus. Jei toks reikalavimas netenkinamas – pranešti VMVT.
