NT brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad dalis gyventojų ieško būsto mažesniuose miesteliuose, kurie yra 20–30 km nutolę nuo didmiesčių.
„Netoli Vilniaus žmonės būsto ieško Nemenčinėje, Lentvaryje, Trakuose, Vievyje. O netoli Kauno norintys gyventi būsto ieško Birštone, Prienuose, Jonavoje, Kėdainiuose. Žmonės gyvena šiuose miestuose ir kasdien važinėja į darbą Vilniuje ar Kaune, nes mažesniuose miesteliuose būstas yra ženkliai pigesnis.
Tuo metu miestų pakraščiuose esantys Kaune – Garliavos, o Vilniuje – Grigiškių mikrorajonai savo kainomis jau beveik susilygino su būstais esančiais miestuose“, – pastebėjo M. Mikočiūnas.
Gyventojai perka būstus kurortuose
Anot jo, pandemija atnešė naują tendenciją – gyventojai ėmė pirkti po antrą būstą.
„Žmonės perka NT ne tik tuose miestuose, kuriuose gyvena. Tačiau tai nereiškia, kad jie atsisako savo pagrindinių būstų didmiesčiuose. Dėl to Lietuvos bankas ir nusprendė griežtinti skolinimąsi antrų būstų irkėjams. Nuo vasario 1 d. jiems iki 30 proc. padidėjo pradinio įnašo reikalavimas.
Dažniausiai antrą būstą gyventojai perka Palangoje. Tokiu atveju žmonėms jau nebesvarbu, kiek antrasis būstas yra nutolęs nuo pagrindinio. Tokie pirkėjai dažnai dirba nuotoliniu būdu, tad jiems nereikia kasdien vašinėti į darbą Vilniuje ar Kaune“, – pasakojo M. Mikočiūnas.
NT brokerio teigimu, dalis gyventojų antrojo būsto ieško net nebe Lietuvoje, o pietinėse Europos šalyse.
„Gyventojai paprastai renkasi tas šalis, su kuriomis patogus susisiekimas lėktuvu. Populiariausia šalis – Ispanija. Žmonės būstus ten perka tiek žemyninėje dalyje, tiek salose, pavyzdžiui, Tenerifėje. Šiuo metu šią salą ypač pamėgo lietuviai. Tenerifėje jau atsidarė ir lietuvių mokykla.
Ispanijoje būstus galima įsigyti ir gerokai pigiau nei Palangoje, ir gerokai brangiau. Kainų pasirinkimo spektras yra labai didelis. Maženiuose Ispanijos miesteliuose NT nebrangus. Tačiau tokie miesteliai yra turistiniai, tai reiškia, kad ne sezono metu jie yra ganėtinai tušti, taip pat susisiekimas su jais gana prastas“, – komentavo M. Mikočiūnas.
Plėtrą irgi vykdo didžiuosiuose miestuose ir kurortuose
NT bendrovės „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis sakė, kad būstų plėtra šiemet numatyta ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Druskininkuose.
„Prikelsime antram gyvenimui įspūdingą „Nemuno“ kompleksą. Čia kaip tik siūlysime tokį būstą, kuris dabar yra aktualus – apartamentus su viešbučių privalumais. Ir toliau nenustojame žvalgytis, o atsiradus galimybei plėsimės ir į kitus kurortus“, – sakė bendrovės atstovas.
Vis tik anot jo, plėtra kurortuose didmiesčiuose kainų tikrai nenumuš, nes čia visada bus paklausa.
„Tačiau kai kuriose miestuose, kur iki šiol buvo maža rinka, gali nutikti kaip pajūryje – kainos čia pakils labai stipriai. Žmonės perka ne pagrindinį, o antrą, poilsiui ar investicijai skirtą būstą. Jis nebus toks erdvus kaip pagrindinis, o dažniausiai toks bus didmiestyje. Todėl šios būsto kategorijos tarpusavyje tiesiogiai nekonkuruoja.
Na, o antras būstas tapo aktualus ir patrauklus dėl dviejų priežasčių – žmonės Lietuvoje dar niekada taip gerai negyveno, niekada neturėjo tiek santaupų, o dar ir pinigų kaina rinkoje dabar yra labai nedidelė. Taip pat NT yra saugi investicija, o esant dabartinei infliacijai, santaupas reikia kažkur patikimai padėti. Per karantinus, daugiau dirbdami iš namų, žmonės taip pat susidomėjo nutolusia antrąja, bet nepagrindine gyvenamąja ir darbo vieta“, – komentavo Š. Tarutis.
Pasak jo, gali būti, kad ši tendencija nebus trumpalaikė ir žmonės, turėdami pinigų, ieškos galimybių įsigyti atostogų būstus Lietuvoje ar užsienyje.
„Tačiau skaičiai tikrai neprilygs didmiesčių būsto paklausos rodikliams, todėl, kaip minėjau, šios kategorijos nekonkuruoja tarpusavyje.
Niekas nepakeis didmiesčių, nes visur reikalinga infrastruktūra. Jeigu žmonės ir gali dirbti nuotoliu ir gali gyventi už Vilniaus – vaikai be išsilavinimo toli nenueis. Teks vežioti juos ir kažkada atsibos, ir brangiai kainuos, skirti laiką automobilyje. Pasaulinė ilgalaikė tendencija rodo, kad žmonės juda į miestą, o ne iš jų. Tai rodo, kaip Lietuvos didieji miestai tankėja projektais arčiau centro“, – sakė Š. Tarutis.
Ateityje reikės ieškoti būdų, kaip žmones išlaikyti Lietuvoje?
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sakė, kad ateityje vis daugiau darbų bus galima atlikti nuotolinių būdu, tad žmonėms nebebus svarbu gyventi didmiesčių centruose.
„Pandemija šią tendenciją tik paspartino. Skandinavijoje dar prieš pandemiją žmonės dalį darbo laiko dirbo namuose. Žmonėms nebereikia kiekvieną dieną važiuoti į darbą, tad gyvenimas miesto centre nebėra privalumas. Dėl to miestų plėtra į priemiesčius paspartės.
Taip pat gyventojus ieškoti būstų toliau nuo centro skatina ir žemesnė kaina. Dažnai užmiestyje už buto centre kainą galima pasistatyti ar nusipirkti namą, kuris bus didesnio ploto nei butas. Be to, jeigu seniau turėti namą gyventojams atrodė rizikinga dėl vagysčių. Dabar atsirado stebėjimo kameros, kitos sistemos. Draudimas daug ką gali padengti“, – vardijo ekonomistas.
Taip pat anot Ž. Maurico, žmonės būstus įsigyja ir kitose šalyse.
„Tai lemia augančios gyventojų pajamos. Jeigu anksčiau būstų šiltuose kraštuose ieškojo ir pirko tik turtingieji, dabar ir vidurinysis sluoksnis tai gali sau leisti. Tokia tendencija stiprės.
Tad Lietuvai teks stipriai pakonkuruoti, kad čia gyventų žmonės ir mokėtų mokesčius, o ne vyktų į kitas šalis. Tad reikia statant būstus investuoti į jų infrastruktūrą, kad būtų geras susisiekimas“, – sakė Ž. Mauricas.
Jo teigimu netrukus matysime naują tendenciją, jeigu anksčiau žmonės emigravo į Jungtinė Karalystė, darbar vis daugiau jų išvyks į pietines Europos šalis. Ypač tie, kurie gali dirbti nuotoliniu būdu.
„Ko gero vis daugiau žmonių išvyks žiemą praleisti į kitas šalis“, – sakė ekonomistas.
Būstų kainos Palangoje
NT skelbimų portale Aruodas.lt galima rasti daugiau nei 400 butų pardavimų pasiūlymų.
Brangiausią butą Palangoje galima įsigyti už 720 tūkst. eurų. Butas 2009 metų statybos, jo plotas 92 kvadratiniai metrai. Butas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Skelbime nurodyta, kad iki jūros vos 350 metrų. Tiesa, buto kaina dar negalutinė papildomai – 50 tūkst. eurų reikės mokėti už požeminę automobilio stovėjimo vietą ir sandėliuką.
Palangoje galima įsigyti ir šiek tiek pigesnį butą už 399 tūkst. eurų. Šis butas naujos statybos, 2021 metų, trijų kambarių, 65 kvadratinių metrų ploto. Butas parduodamas su baldais ir buitine technika.
Tuo metu pigiausias butas Palangoje kainuoja 43 tūkst. eurų. Butas vieno kambario, 22 kvadratinių metrų ploto. Daugiabutis naujos statybos, neįrengtas, su daline apdaila.
Dar būstą Palangoje galima įsigyti ir už 54 tūkst. eurų. Butas vieno kambario, 22 kvadratių metrų ploto, senos statybos parduodamas su baldais ir buitine technika.
Būstų kainos šalia didmiesčių
Vilniaus rajone Juodšilių kaime 2 kambarių butas su daline apdaila, 30 kvadratinių metrų ploto kainuoja 21 tūkst. Namas senos statybos, bet 2020 metais renovuotas. Butas antras aukšte iš trijų. Nuo Juodšilių iki Vilniaus 17 kilometrų.
Vilniaus rajone Medininkuose 3 kambarių, 67 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja 38 tūkst. eurų. Daugiabutis senos statybos, bet butas parduodamas su baldais ir buitine technika. Nuo Vilniaus iki Medininkų 35 km.
Nemenčinėje 3 kambarių butas, 58 kvadratinių metrų kainuoja beveik 75 tūkst. eurų. Butas senos statybos, tačiau parduodamas su baldais ir buitine technika. Butas turi atskirą įėjimą. Dar butui priklauso 1,12 arų žemės. Nuo Nemenčinės iki Vilniaus 22 km.
Kauno rajone Panevėžiuko kaime 3 kambarių, 53 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja beveik 20 tūkst. eurų. Būstas senos statybos, parduodamas su baldais ir buitine technika. Dar butui priklauso garažas ir keli ūkiniai pastatai. Butas antrame aukšte iš dviejų. Nuo Kauno iki Panevėžiuko 32 k.
Kauno rajone Garliavoje 1 kambario, 33 kvadratinių metrų ploto butas kainuoja 45 tūkst. eurų. Butas senos statybos, bet naujai suremontuotas, parduodamas be baldų. Nuo Kauno iki Garliavos 12 km.
