Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) vėl sklando mintys apie priemokų už gydymo paslaugas įteisinimą. Laisvosios rinkos šaukliai norėtų įsiūlyti įteisinti tokį modelį, pagal kurį nemokamai būtų suteikiama tik būtinoji pagalba ir gydymas skurstantiesiems.
„Ministerija pirmiausia turėtų pasirūpinti, kaip pažaboti jau egzistuojančias nelegalias priemokas, o ne svarstyti apie jų įteisinimą“, – pareiškė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Palieka vis daugiau pinigų
Pasak sveikatos apsaugos ministro Raimondo Šukio, priemokų už gydymo paslaugas įteisinimas valstybinėse įstaigose yra konstitucinė problema. To padaryti neįmanoma nepakeitus Konstitucijos, kurioje nustatytas nemokamas gydymas. Dažnas gyventojas, varstantis poliklinikų, šeimos centrų, ligoninių duris, pasakytų, kad nemokamas gydymas jau seniai yra tik blefas. Ne paslaptis, kad gydymo įstaigose ligonių pinigai tirpte tirpsta. Kainuoja tyrimai, konsultacijos, o prieš operacijas visi žino, kad reikės ne vieną šimtą litų palikti vaistinėse. O kur dar asmeninis atsilyginimas gydytojams.
Per sunkmetį, kai gydymo įstaigos itin kruopščiai pradėjo skaičiuoti išlaidas, pacientai jose palieka dar daugiau pinigų. Be to, Sveikatos draudimo įstatyme ir 1999 metų tuomečio sveikatos apsaugos ministro įsakyme yra numatyta, kad už kai kurias gydymo paslaugas reikia mokėti arba galima primokėti. Valstybinė ligonių kasa informuoja, kokiais atvejais paslaugos yra mokamos. Tačiau patekus į gydymo įstaigas, tai išsiaiškinti darosi gana sudėtinga. Kiek, už ką ir kam mokėti? Tai vienas didžiausių pacientų galvosūkių.
Nelegalios priemokos
„Priemokas už gydymo paslaugas reikia stabdyti, o ne įteisinti. Ir polik linikose, ir ligoninėse, ir privačiose įstaigose egzistuoja paslėptos priemokos. Štai išsiaiškinome, kad vienoje įstaigoje už magnetinio rezonanso tyrimą žmonės mokėjo 200 litų, nors jiems tą paslaugą apmoka ligonių kasos. Paaiškėjo, kad esą tai mokestis už durų atidarymą, ligonio nurengimą ir pan. Tik ar pats ligonis žinojo, už ką jam reikia mokėti?“ – piktinosi A.Matulas.
Anot parlamentaro, negali būti nė kalbos, kad valstybė užtikrins tik nemokamą būtinąją medicinos pagalbą. „Įstatyme aiškiai nurodyta, kokias gyventojų kategorijas draudžia valstybė. Sistema yra socialiai teisinga ir jautri. Tik dėl mažo finansavimo, neofi cialių mokėjimų, kartais prastai organizuojamo darbo įstaigose sistema iškraipoma“, – aiškino A.Matulas.
Tačiau parlamentaras pripažino, kad šiuo metu valstybė visų gydymo paslaugų apmokėti negali. „Žmonėms reikia aiškiai pasakyti, už ką moka valstybė, o už ką pacientas turėtų sumokėti iš savo kišenės ar papildomo savanoriško draudimo. Tuo galėtų pasirūpinti ir darbdaviai, o už tai jiems gali būti suteiktos pajamų mokesčių lengvatos“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas.
Įteisinimas nuskriaustų žmones
Pasak Pasvalio rajono ligoninės vyriausiojo gydytojo Rolando Rastausko, ekonominė situacija sunki ir gydymo įstaigoms, ir gyventojams. Pasvalio ligoninei šiemet fi nansavimas buvo sumažintas 2 mln. litų. Bet ligoninės vadovas pripažino, kad priemokos skriaustų žmones.
„Dabar, manau, nėra būtinybės įteisinti priemokas. Pakėlus gydymo paslaugų balo vertę, gydymo įstaigų fi nansavimas šiek tiek atsikūrė. Vadinasi, situacija palaipsniui gerėja“, – tvirtino R.Rastauskas. Tačiau Pasvalio ligoninės vyriausiasis gydytojas pastebėjo, kad tam tikros priemokos už gydymo paslaugas sudrausmintų žmones. Jei, pasak R.Rastausko, apsilankymas pas šeimos gydytoją kainuotų kelis simbolinius litus, eilės tikrai sumažėtų.
R.Rastauskas užtikrino, kad Pasvalio ligoninėje besigydantiems gyventojams tuštinti piniginių nereikia. Kainuoja tik tos paslaugos, kurių apmokėjimas yra įteisintas. „Pavyzdžiui, fi zioterapijos procedūros. Valstybė apmoka tik kelias procedūras, o už kitas, jei jų pageidauja, ligonis turi susimokėti pats“, – aiškino ligoninės vadovas.
Ligoniai jaučiasi nejaukiai
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės teigimu, ligoniai neretai jaučiasi nejaukiai gydymo įstaigose nežinodami, kokias paslaugas jie privalo gauti nemokamai, o už ką reikia patiems mokėti. Štai vienam ligoniui už savaitgalį ligoninėje pakeistą tvarstį teko sumokėti 10 litų. Buvo paaiškinta, kad jis gydosi poliklinikoje, kuri su ligonine nėra sudariusi sutarties tokioms paslaugoms atlikti po darbo valandų ir savaitgaliais. Jei žaizda būtų susiūta ligoninėje, tvarsčių keitimas ligoniui nekainuotų.
Taigi progų netikėtai atverti piniginę gydymo įstaigose daugėja. Žmonės skundžiasi, kad jiems reikia pirkti operacijoms reikalingus reikmenis, mokėti už tyrimus, vaistus. „Pavyzdžiui, jei ligoniui atliekama akių operacija, o jis serga diabetu, vaistų pastarajai ligai gydyti jis negauna. Bet pagal deklaruojamą sveikatos politiką žmogus turi gauti visas gydymo paslaugas. Aišku, kai lėšų per mažai, tuomet taip ir išeina. Tik dabar gydymo įstaigose išleidžiami žmonių pinigai nepatenka į kasą“, – teigė V.Augustinienė.
Pasak Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės, gyventojams užkliūva ir profi laktinės sveikatos priemonės. Viešai deklaruojama, kad jos žmonėms prieinamos, tačiau gydymo įstaigose prireikia daug pastangų, kad jomis būtų galima pasinaudoti.
Latvių pacientus vaikosi antstoliai
„Vis dėlto neturėtume taip skųstis, nes, palyginti su kaimynine Latvija, mūsų sveikatos apsaugos sistema kur kas palankesnė žmonėms. Latviai mums to pavydi ir sako, kad jie tokios sistemos neturėjo ir gerais laikais“, – samprotavo Pasvalio ligoninės vadovas R. Rastauskas. Latvijoje įteisintos gydymo paslaugų priemokos, kurios yra nemažos. Per sunkmetį latviai masiškai neatsiskaitinėjo už suteiktas gydymo paslaugas. Ligoninės samdė skolų išieškojimo firmas, pacientus vaikėsi antstoliai. „Latvijoje masiškai uždarinėjo ligonines. Prastas artimiausių kaimynų pavyzdys rodo, kad šiandien tokiu keliu eiti nereikėtų. Jis nėra geras nei pacientams, nei pačiai sistemai – toks kelias veda į bankrotą“, – „Valstiečių laikraščiui“ yra pastebėjusi sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.
Mūsų sveikatos apsaugos pranašumais stebėjosi ir Pasvalio rajone lankęsi gruzinai. „Gruzijoje beveik visos gydymo paslaugos yra mokamos. Tik 25 proc. draustų, kiti moka patys, o, pavyzdžiui, vidutinė pensija tesiekia 120 litų. Gruzinai sako, kad pas mus socializmas“, – teigė R.Rastauskas.
Priemokos turėtų būti leidžiamos
Stasys Gendvilis, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas
Gydytojų vadovų sąjunga ofi cialiame rašte SAM yra išdėsčiusi savo poziciją, kad jeigu mažėja sveikatos apsaugos fi nansavimas, turėtų būti leidžiamos pacientų priemokos už gydymo paslaugas. Dabar gydymo paslaugų balo vertė atkurta iki 0,89 Lt. Jeigu tokia liks ir kitais metais, prognozės bus šiek tiek geresnės. Tačiau ir tokiu atveju svarstytinos priemokos už sveikatos priežiūros paslaugas. Tik galbūt ne visais atvejais.
Lietuviai daugiau išleidžia vaistams
Julita Varanauskienė, SEB banko šeimos finansų ekspertė
Lietuviai daugiau lėšų išleidžia vaistams ir medicininei įrangai nei kaimynai, bet gerokai mažiau pinigų palieka gydymo įstaigose. Pernai Lietuvoje vienas šeimos narys per metus išleido 170 EUR vaistams ir medicinos įrangai, Estijoje – 152 EUR, Latvijoje – 140 EUR, o Vokietijoje – 258 EUR.
Galima pastebėti, kad, išaugus pajamoms, daugiau išleidžiama ir šioms reikmėms. Gydymo įstaigose lietuvis per metus išleidžia 11 EUR, latvis – 14 EUR, estas – 20 EUR, o vokietis – 190 EUR. Palyginus, kiek išlaidų sveikatos priežiūrai dengia valstybė, ir kiek moka žmonės iš savo kišenės, galima pastebėti, kad kuo skurdesnė šalis, tuo didesnė našta gyventojams. Štai Afganistane 100 proc. šių išlaidų tenka gyventojams, Lietuvoje – 26 proc., Latvijoje – 28 proc., Estijoje – 30 proc.
