• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kone trejus metus brandintas sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais įgavo kūną. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais pinigais nuo 2014 metų liepos 1 dienos apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal sutartį atsiskaitoma dalimis, ribojimas galiotų bendrai sutarties sumai. Nesilaikantiems ribojimo bus taikomos baudos. Gyventojams – nuo 1000 iki 3000 litų, įmonių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų.

Kone trejus metus brandintas sumanymas apriboti atsiskaitymus grynaisiais įgavo kūną. Vyriausybė pritarė ir teikia Seimui teisės aktų pataisas, kuriomis atsiskaitymai grynaisiais pinigais nuo 2014 metų liepos 1 dienos apribojami 10-čia tūkstančių litų. Jei pagal sutartį atsiskaitoma dalimis, ribojimas galiotų bendrai sutarties sumai. Nesilaikantiems ribojimo bus taikomos baudos. Gyventojams – nuo 1000 iki 3000 litų, įmonių vadovams – nuo 2000 iki 5000 litų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Finansų ministras kupinas entuziazmo. Jo nuomone, sprendimas suduos smūgį šešėlinei ekonomikai. Kadangi šešėlinė ekonomika siekia apie 24-28 procentus Lietuvos ekonomikos, tai ministras išsiruošė į rimtą karą. Ginklas, kad jį pajustų 30 milijardų litų dydžio besislapstantis, išskaidytas šimtagalvis šimtakojis, turi būti ypatingas. Patikrintas ir galingas. Įdomu, kad grynųjų ribojimas iš tiesų yra patikrinta priemonė, ją taiko ne viena Europos šalis. Tik štai poveikis toli gražu neįrodytas. Štai Italijoje, kurioje atsiskaitymai grynaisiais apriboti 3 kartus griežčiau nei siūloma Lietuvoje, šešėlinė ekonomika siekia apie 21 procentą ir senojoje Europoje yra tarp lyderių.

REKLAMA

Jei klausysime ne ministro, o Vyriausybės – jos lūkesčiai žymiai nuosaikesni. Nėra jokių smūgių šešėliui, tikimasi tik sumažinti jo prielaidas. O arčiausiai žemės, panašu, yra Finansų ministerijos specialistai. Ministerijos analizė rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos. Visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių.

REKLAMA
REKLAMA

Visa statistika – iš legalaus gyvenimo. Duomenų apie šešėlinės ekonomikos sandorius, natūralu, niekas tiksliai nežino. Bet ir jiems nepatogumų, patikėkite, nebus. Pavyzdžiui, apie ketvirtadalį šešėlio sudaranti dalis – vokeliai. Jei šie įmonėje ir būtų aptikti, baudžiama būtų ne už atsiskaitymą grynaisiais – juk retai kada vokelis viršija 10 000 litų. Baudžiama būtų už neteisingą darbo sutarties įforminimą, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus, būtų priskaičiuoti papildomi mokesčiai. Tai senos sankcijos. Bet naujasis ribojimas ir baudos vokelių neliečia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie trečdalį šešėlio sudaro kontrabandinė prekyba. Šešėlinis pirkėjas moka šešėliniam tiekėjui, ir čia jau sumos gali būti itin didelės ir mokamos grynais. Jei kontrabanda išaiškinama, gresia baudos už nelegalią prekybą, gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė. Jei kontrabanda neišaiškinama, sandoriui tikrai nesutrukdys grynųjų ribojimas. Nepanašu, kad darantis kriminalinį nusikaltimą sakytų, „klausyk, gal aš tau pavedimu sumokėsiu už furą cigarečių..“. Neteisėtam praturtėjimui įrodyti iš reguliavimo – taip pat jokios naudos ar papildomos informacijos. Jei perkamas turtas registruojamas, jis registruojamas nepaisant to, kokia forma atsiskaitai.

REKLAMA

Grynųjų ribojimo spąstai pastatyti netyčia koją įkišusiems legaliems žiopliams. Kurorto gydyklai, kur baltarusiai ar rusai šaltu veidu moka ir 20 000 grynais. Prekeiviui automobiliais. Nesužiūrėjusiems, pamiršusiems, apsižioplinusiems. Tie, kurie yra šešėlyje, bet tik viena koja, dėl ribojimo pereis abejomis. Ką gavo grynais nelegaliai, grynais nelegaliai ir išleis. Tie kurie šešėlyje visu savo kūnu – abejingi ne tokiems reguliavimams. Taigi, šaunuoliai, šešėliui tikrai – jokių nepatogumų. Tik legaliems - papildomų mokesčių bankams.

Ekonomistė Rūta Vainienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų