Viena esminių pinigų vertės taisyklių teigia, kad litas šiandien yra vertingesnis už litą rytoj, nes dėl infliacijos poveikio jo vertė mažėja, t. y. „rytoj“ už prekes gali tekti mokėti daugiau nei šiandien. Ši auksinė taisyklė patvirtina faktą, kad santaupas (grynuosius pinigus) būtina investuoti. Pinigų kaupimo ir investavimo alternatyvų bei galimybių yra tikrai daug.
Galima rinktis pasyvias, konservatyvias pinigų investavimo alternatyvas, tokias kaip indėliai banke, investavimas į vyriausybės taupymo lakštus, vyriausybės obligacijas. Arba galima domėtis aktyviomis investavimo priemonėmis: investiciniais fondais, investavimu į įmonių akcijas ar obligacijas, investavimu į biržoje prekiaujamus investicinius fondus (ETF) ir pan. Populiarus ir investavimas į nekilnojamąjį turtą. Be to reikia nepamiršti: kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnė investicinė grąža (pelningumas). Kita svarbi taisyklė: kuo didesnė grąža, tuo didesnė investicinė rizika. Taigi, kiekvienas asmuo, investuojantis savo pinigus į vieną ar kitą investicinę alternatyvą, turi įvertinti savo investicinius tikslus, galimybes ir rizikos toleravimo laipsnį. Tuomet bus lengviau pasirinkti kur norima ir galima investuoti.
Pastaruoju metu Lietuvoje vien tik gyventojai sąskaitose laiko maždaug apie 26 mlrd. Lt, o apie 12 mlrd. Lt sukaupta grynaisiais, daugiau nei 59 proc. namų ūkių taupo. Kaupti pinigus komercinių bankų einamojoje sąskaitoje ar indėlyje, ar namuose tebėra populiariausias gyventojų sprendimas taupant juodai dienai: taip elgiasi apie 80 proc. taupančiųjų. Pagrindinė priežastis, lėmusi norą taupyti – 2008 m. ekonominė krizė. Tačiau komercinių bankų einamosiose sąskaitose ar indėliuose sukaupti milijardai papildomų pajamų beveik negeneruoja. Be to, baimė dėl ateities nulemia investuotojų apsisprendimą investuoti trumpesniam laikui arba rinktis pasyvias investavimo galimybes. Komerciniuose bankuose pastaruoju metu už indėlius mokamos labai mažos palūkanos arba iš viso jos yra nulinės, o faktiškai dėl infliacijos poveikio – neigiamos. Indėlių palūkanų norma svyruoja nuo 0,05 proc. iki 1 proc. už 1 metinį indėlį komerciniame banke (žr. lentelę). Šių metų birželio mėn. pradžioje Europos Centrinio banko vadovas M. Draghi pasisakė už dar didesnį bazinės palūkanų normos mažinimą. Šiuo metu bazinė palūkanų normą ES yra 0,25 proc. Tikimasi, kad tai turėtų skatinti ekonomikos vystymąsi, tačiau infliacija Europos Sąjungoje yra labai maža ir didėja defliacijos pavojus. Infliacija, rodanti ekonomikos vystymąsi ir augimą, turėtų būti apie 1,5-2 proc. Labai maža infliacija arba defliacija rodo ekonomikos lėtėjimą. Todėl, siekiant skatinti ekonomikos vystymąsi, tam tikrų sektorių atsigavimą, Centriniai bankai mažina bazines palūkanų normas. Bazinės palūkanų normos mažinimas mažina indėlių komerciniuose bankuose palūkanų normas, todėl santaupų laikymas banke neduoda jokių papildomų pajamų ir gali būti traktuojama kaip menkai patraukli investicinė alternatyva.
Kita investicinė alternatyva – investavimas į vyriausybės vertybinius popierius. Fiziniai asmenys gali įsigyti vyriausybės taupymo lakštus, kurie traktuojami kaip konservatyvi investavimo priemonė. Vertinant taupymo lakštų palūkanų normas, galima teigti, kad jos taip pat nėra labai aukštos: 12 mėn. taupymo lakštų metinė palūkanų norma siekia 0,3 proc., 24 mėn. – 1,1 proc., o 36 mėn. – 1,2 proc. Visus mokesčius, susijusius su vertybinių popierių sąskaitos atidarymu, taupymo lakštų įsigijimu ir saugojimu padengia vyriausybė.
Nuo 2009 m. taupymo lakštai buvo platinami tik per specializuotą svetainę (www.vtl.lt) ir AB Lietuvos pašto skyrius, o nuo 2012 m. gegužės 29 d. juos galima įsigyti ir per Lietuvos komercinių bankų (AB DNB bankas, AB SEB bankas ir AB „Swedbank“) tinklą. Pirkdamas vyriausybės taupymo lakštus, asmuo sumoka papildomai tik už banko pavedimą internetu. Lyginant investavimą į indėlius ir į taupymo lakštus galima teigti, kad metinės palūkanų normos yra labai panašios. Investicija į taupymo lakštus yra nerizikingas investavimo sprendimas, kadangi taupymo lakštų padengimą garantuoja valstybė.
Kalbant apie galimybę investuoti finansų rinkoje, galime kalbėti apie investavimą į įmonių akcijas. Tačiau tam reikia pasiruošti ir turėti papildomai žinių bei įgūdžių. Deja, Lietuvos vertybinių popierių rinka, kuri priskiriama Baltijos šalių vertybinių popierių rinkai, yra labai neišplėtota, ji lėtai vystosi. Investuojant į Baltijos šalių įmonių akcijas, galima tikėtis iki 1,5-2 proc. metinės grąžos. Egzistuoja galimybė investuoti į užsienio šalių vertybinių popierių rinkas, tačiau tam reikia specialaus pasirengimo. Užsienio vertybinių popierių rinkose galima tikėtis vidutiniškai 5-7 proc. metinės grąžos.
Siekiant pradėti investuoti lėšas į finansines priemones, siūloma pradėti nuo investavimo į investicinius fondus. Investicinis fondas – tai kolektyvinio investavimo priemonė, kurią sudaro ir valdo investicinio fondo bendrovė. Investicinis fondas gali būti sudarytas iš įvairių įmonių akcijų ar obligacijų, ar valstybių obligacijų. Asmuo, perkantis investicinio fondo vienetą, įsigyja įvairių investicinių priemonių derinį. Investicinio fondo vienetus galima įsigyti komerciniuose bankuose. Investicinių fondų populiarumas buvo labai didelis 2004-2008 m., kuomet grąžos siekė iki 50-60 proc. Tačiau po ekonominės krizės daugelis investicinių fondų turėtojų patyrė didelius nuostolius. Pastaruoju metu investicinių fondų populiarumas yra sumažėjęs. Vidutinė metinė grąža iš investicijų į investicinius fondus gali siekti apie 3-5 proc. Biržoje prekiaujami investiciniai fondai, vadinamieji ETF, keičia investicinius fondus, nes juos investuotojas perka ir parduoda savo nuožiūra. Tai iš esmės yra prilyginama investicijoms į akcijas ar obligacijas, tik investuojama į jų portfelį, t. y. derinį. ETF gali būti ne tik akcijų ar obligacijų, bet ir žaliavų, tokių kaip aukso ar naftos, todėl norintiems investuoti į auksą, sidabrą, naftą ar pan., rekomenduojama investuoti į ETF.
Kita galimybė „įdarbinti“ pinigus, investuoti juos į nekilnojamąjį turtą. Matoma, kad pastaruoju metu ši rinka po truputį atsigauna. Šis atsigavimas gali būti susijęs ir su turimu pinigų kiekiu, ir su euro įvedimo baime, kad po to viskas brangs. Investavimas į nekilnojamąjį turtą susijęs su papildomų pajamų uždirbimu: jį galima nuomoti. Vilniuje ir Kaune nuomos pajamos siekia vidutiniškai apie 6 proc., Šiauliuose apie 3 proc.
Vieno „teisingo“ atsakymo, kur saugu investuoti tikrai negalima pateikti. Renkantis bet kurią taupymo ir investavimo priemonę, svarbu atidžiai ją prižiūrėti, nuolatos sekti rinkos ir ekonomikos pokyčius, domėtis banko, įmonės veikla, politine situacija vienoje ar kitoje šalyje.
Prof. dr. Diana CIBULSKIENĖ Šiaulių universitetas, Ekonomikos katedra
