Nuo šių metų įsigaliojus naujam Žemės mokesčio įstatymui ir mokesčio dydžio nustatymą patikėjus savivaldybėms, mokestis kilo visiems žemės turėtojams. Tikėdamasi surinkti daugiau pinigų į biudžetą, mūsų rajono savivaldybė nusitaikė kaip reikiant papurtyti pramoninės paskirties sklypus turinčius Tauragės verslininkus. Deja, to kol kas įgyvendinti neteks – šiuo metu Seime rengiamas Žemės mokesčio įstatymo pataisos projektas, stabdantis naują atsiskaitymą už žemę ir trumpam mokėtojus grąžinantis prie senosios tvarkos.
Stabdys naująjį įstatymą
Atsižvelgdamas į gyventojų nusiskundimus, kad kai kuriems sklypų savininkams žemės mokestis kilo iki dešimties kartų, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas paragino premjerą Algirdą Butkevičių parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų stabdoma dabartinė žemės mokesčio tvarka. Kaip pirmadienį „Tauragės kurjeriui“ sakė Povilas Gargasas, Seimo nario Dariaus Petrošiaus patarėjas, šiuo metu Seime renkami parlamentarų parašai dėl Žemės mokesčio įstatymo pakeitimo.
– Artimiausiu metu bus pateiktas įstatymo projektas, o po jo paskelbimo „Valstybės žiniose“ ir jam įsigaliojus bus grįžtama prie senosios tvarkos, – sakė jis.
Nuo šių metų, įsigaliojus naujajam Žemės mokesčio įstatymui, žemės mokestinę vertę imta skaičiuoti ne atsižvelgiant į žemės derlingumą (nominaliąją vertę), bet į žemės vidutinę rinkos vertę, kuri yra kelis kartus didesnė. Be to, savivaldybių taryboms numatyta teisė nustatyti konkretų mokesčio tarifą – nuo 0,01 iki 4 proc., kuriuo apskaičiuojamas mokestis už žemę.
– Kadangi žemės sklypas turi kelias vertes, tai, paprastai tariant, pasikeitė tvarka, nuo kurios žemės sklypo vertės bus skaičiuojamas mokestis, – sakė Registrų centro Tauragės filialo Vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vedėja, nekilnojamojo turto vertintoja Zenona Gedminaitė.
Vienas didžiausių tarifų respublikoje
Kaip rašoma „Vakarų eksprese“, naujajai tvarkai atrišus savivaldybėms rankas nustatyti šio mokesčio tarifus beveik visos pajūrio savivaldybės suplanavo šiemet žemės mokesčio surinkti daugiau nei pernai. Ne išimtis ir mūsų rajono savivaldybė. Čia vienas didžiausių tarifų numatytas pramoninės paskirties žemės sklypams. 1,5 proc. mokestiniu tarifo dydžiu lenkiame šalies didmiesčius ir mūsų miestui prilygstančius miestus Uteną (taikys 1 proc. tarifą), Panevėžį (1,2 proc.), Telšius (1,3 proc.).
Pasipelnyti nuspręsta ir iš ūkininkų. Jiems Savivaldybė nustatė 1,1 proc. tarifą. Kaip sako Antanas Stankus, Savivaldybės tarybos narys, sprendimus dėl mokesčių priėmusiai valdančiajai daugumai atrodė, kad pramone ir žemės ūkiu besiverčiantys asmenys ir įmonės bus kantriausi mokesčių mokėtojai.
– Dėl tokių tarifų netriukšmaus nei ūkininkai, nei įmonės. Taip galvota, – sakė tarybos narys.
Tauragės rajono savivaldybės tarybos Finansų komiteto, kuriame vyko intensyviausias svarstymas dėl žemės mokesčio padidinimo, pirmininko Sigito Baciuškos teigimu, padidėję mokesčiai už žemę turėjo paskatinti sklypų mieste prisipirkusius verslininkus imtis veiklos arba juos parduoti tiems, kurie jos imtųsi.
O kodėl vienas didesnių tarifų taikytas ūkininkams?
– Ūkininkai už deklaruotas pievas gauna ES išmokas. Jei gauna pinigų, vadinasi, ir sumokėti gali, – sprendimą taikyti 1,1 proc. tarifą žemės ūkio paskirties žemei pagrindė rajono tarybos Finansų komiteto pirmininkas.
Patį didžiausią (3 proc.) mokestinį tarifą Savivaldybė nustatė apleistų sklypų savininkams. Anot Genovaitės Pukelytės, Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjos, tikėtasi, kad savininkai ims rūpintis savo sklypais.
Senoji tvarka galios iki metų galo
Mokestis, turintis prislėgti ne tik ūkininkus, pramonininkus ir apleistų sklypų savininkus, pagal naująją tvarką kilo ir kitos paskirties sklypų savininkams. Pernai Tauragės savivaldybės teritorija buvo padalinta į 15 verčių zonų. Pagal Savivaldybės sudarytą verčių zonų žemėlapį didžiausia gyvenamosios paskirties sklypo vidutinė žemės rinkos kaina už arą, 3233 litai, yra centrinėje miesto dalyje esančių sklypų (pernai sklypo nominalioji vertė, nuo kurios buvo skaičiuojamas mokestis siekė vos 1200 Lt). Antroji zona driekiasi kitoje Jūros upės pusėje, apima Tarailių mikrorajoną, ten vieno aro kaina – 2387 litai. Trečiajai zonai priskiriamas Tauragės pramoninis rajonas, ten tankiausiai apgyvendintų teritorijų, esančių arti geležinkelio linijos, vienas aras kainuoja 1993 litus, ketvirtosios, likusios miesto dalies, žemės aro kaina – 2800 litų. Kitos vienuolika vertės zonų – likusioje Savivaldybės teritorijoje.
Pasak G.Pukelytės, šiemet pradėjus mokestį skaičiuoti nuo rinkos vertės visiems tauragiškiams žemės sklypų turėtojams mokestis už žemę kilo 15–25 proc. Įregistravus Seime Žemės mokesčio įstatymo projektą (kas, anot P.Gargaso, turėtų įvykti artimiausiu metu), dabartinė žemės mokesčio tvarka turėtų būti stabdoma. Tada už žemę mokėsime tiek, kiek ir pernai. B.Bradausko teigimu, nauja Žemės mokesčio įstatymo koncepcija turėtų būti parengta iki šių metų pabaigos.
Margarita PŪDŽIUVIENĖ
