Asta VOLKOVAITĖ
Greituosius kreditus teikiančios kompanijos vilioja akcijomis ir „atrakcijomis“. Juos prižiūrintis Lietuvos bankas pernelyg nesiskubina drausti reklamos, kuri skatina žmones neatsakingai skolintis. Greitųjų kreditų reklamos jau skinasi kelią ir į vaikiškus žaidimus.
Vieni uždirba, kiti prasiskolina
„Yra kelios bendrovės, kurios moka pinigus už tai, kai mano pakviesti draugai paima pirmąją paskolą. Taip daug kas iš mano draugų ir pažįstamų nusprendžia tokiu būdu gauti lengvų pinigų. Kreditą jie ima tik tam, kad gautų tuos pinigus. Paima ir netrukus grąžina“, – pasakoja vienoje Šiaulių miesto gimnazijų besimokantis Jonas, kuris taip pat buvo susigundęs tokia galimybe. Tapti greituosius kreditus teikiančios bendrovės klientu jam nesutrukdė net tai, kad jis yra bedarbis.
„Žinau, kad kai kurie taip apie 500 Lt greitai užsidirbo. Pats sunkiausias dalykas yra rasti žmonių, kurie dar nėra tų bendrovių klientai“, – teigia Jonas. Jis žino ir ne vieną liūdnai pasibaigusią moksleivio istoriją. „Buvo, kad paėmė vien tam, kad turėtų pinigų palošti. Tikėjosi, kad atsiloš, bet nutiko priešingai“, – prisimena Jonas. Žaidimą parsiuntė su reklama
Nors, atrodytų, greitųjų kreditų verslas klesti, o aplinkui kiekvienas tikrai esame girdėjęs ne vieną graudžia jų klientų istoriją, tačiau šias paslaugas teikiančių įmonių reklama kasdien mus atakuoja iš visų įmanomų kampelių ir užkaborių. Ir neaplenkia net vaikų.
Šiaulietis Gintaras, dukrai mobiliajame telefone parsiuntęs „Kartuvių“ žaidimą, kai reikia po raidę atspėti paslėptą žodį, ekrano apačioje išvydo greituosius kreditus teikiančios bendrovės reklamą. Rūpestingas tėtis šios bendrovės veiksmus taip reklamuotis vertina kaip įžūlius.
„Manau, kad greitųjų kreditų bendrovių paslaugų reklama vaikams yra per daug prieinama. Žiūrint savaitgalio filmą vaikams per kažkurią iš lietuviškų televizijų, reklaminės pertraukėlės metu iš eilės buvo parodytos trys ar net keturios greitųjų kreditų reklamos. Rinkodaros specialistai griebiasi įvairių gudrybių, siekdami mums įpiršti įvairius produktus. Pastebėjau, kad reklama televizijos eteryje transliuojama garsiau nei laida ar filmas, kurio metu ji rodoma. Taigi galima drąsiai sakyti, kad reklama savo pasiekia – drįstu teigti, kad greitųjų kreditų paslaugomis susigundys pasinaudoti vis daugiau žmonių, aišku, ir mokyklinio amžiaus jaunimo. Pasiremsiu per TV transliuota reklama – man tikrai nesmagu ir pavydu, kad kaimynas turi tikrą pirtelę, o manoji – palapinėje. Žiūrėdamas tokią reklamą jaunimas gali susigundyti įsigyti, tarkim, prabangesnių drabužių ar geresnį išmanųjį telefoną. Juk jei draugas turi, kodėl aš negaliu turėti?“ – svarsto Gintaras ir pataria kietiems tėvams internetinės bankininkystės duomenis atidžiau saugoti ne tik nuo telefoninių sukčių, bet ir nuo savo vaikų.
„Reklama yra nesąžininga“
Tai, ką įvardijo Jonas, nėra vienintelis greitąjį kreditą paimti masinantis dalykas, pavyzdžiui, viena bendrovė siūlo imant kreditus kaupti litus, kuriuos vėliau galima išsikeisti į prekybos centro dovanų čekius ar kitus prizus, kurie įvardijami šauniais.
Rinkodaros specialistai tokią reklamą vertina kritiškai. „Tikiu, kad greitųjų kreditų kompanijos stengiasi viską daryti pagal įstatymą, bet tokia reklama moralės požiūriu yra nesąžininga“, – mano Šiaulių universiteto Ekonomikos katedros vedėja, socialinių mokslų daktarė, profesorė Zita Tamašauskienė.
Anot jos ne visi žmonės yra vienodai finansiškai išprusę, tad tokia reklama kai kuriuos suklaidins vertinant realiai gautą naudą. „Jie sugeba taip į vatą suvynioti“, – greitųjų kreditų bendrovių taktiką pritraukiant klientus apibūdina Z. Tamašauskienė.
Reklamai ribojimai kol kas netaikomi
Prieš keletą mėnesių greitųjų kreditų veikla domėjęsis Lietuvos bankas reklamą, t. y. nuolaidų, premijų, nesusijusių su nauda, siūlymą, pavadino agresyvia rinkodara. Anot Lietuvos banko atstovų, ji skatina įsiskolinti.
Praėjusių metų lapkritį Lietuvos bankas skelbė, kad kreditų teikėjams greitai pradės taikyti atsakingojo skolinimo reikalavimus, sieks apsaugoti gyventojus nuo neapdairiai prisiimamos finansinės naštos. Prabilta ir apie draudimus neatsakingą skolinimąsi skatinančiai reklamai. Deja, per tris mėnesius netoli tebuvo pasistūmėta.
„Lietuvos bankas jau yra parengęs detalesnius mokumo vertinimo reikalavimus, kurie bus įtvirtinti naujose Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo taisyklėse bei atitinkamose Atsakingojo skolinimo nuostatų pataisose. Taip pat šiuo metu rengiamas Finansinių paslaugų reklamos gairių papildymo projektas, kuriame pateikiamos rekomendacijos, kaip turėtų būti vertinama, ar vartojimo kredito reklama skatina neatsakingą skolinimą, pateikiami teigiamos ir neigiamos praktikos pavyzdžiai, pavyzdžiui, vartojimo kreditų reklamoje neturėtų būti vartotojams siūloma nauda, nesusijusi su vartojimo kredito sutartimi (tam tikros dovanos, prizai ir pan.), jei tuo gali būti iškreipiamas vartotojo ekonominis elgesys. Minėti projektai derinami su suinteresuotomis institucijomis ir rinkos dalyviais. Tikimės, kad reikalavimų taikymas skatins atsakingą skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą bei apsaugos vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos, ugdys atsakingo skolinimosi įpročius“, – žada Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Finansinių paslaugų ir rinkų politikos skyriaus viršininkė Lina Lankė.
Papildoma nauda – nebūtinai blogis?
L. Lankė paklausta, kaip Lietuvos bankas vertina minėtų greitųjų kreditų kompanijų siūlomas dovanas mainais už paimtus kreditus, iš dalies sutinka su Z. Tamašauskienės nuomone. „Papildomos naudos, pavyzdžiui, dovanų čekių ar papildomų prekių, paslaugų siūlymas paprastai didina vartojimo kredito patrauklumą vartotojams, tačiau kartu tai gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį – pastarasis gali nuspręsti sudaryti kredito sutartį būtent dėl tam tikros papildomos naudos ir neįvertinti esminių jam svarbių paskolos sutarties sąlygų, pavyzdžiui, kainos ir kitų pasekmių“, – pripažįsta L. Lankė ir priduria, kad papildomos naudos siūlymo nederėtų vertinti vienareikšmiškai. „Tokia veikla ne visais atvejais gali turėti poveikį vartotojo ekonominiam elgesiui. Išimtys galimos tuo atveju, kai papildomos naudos siūlymas nėra susijęs su skatinimu neatsakingai skolintis, pavyzdžiui, tokios priemonės taikomos siekiant stiprinti klientų lojalumą konkrečiam finansinių paslaugų teikėjui. Kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas atskirai“, – teigia ji.
Kreditą gali gauti bet kas?
Lietuvos banko tyrimas atskleidė, kodėl Jonui bei pajamų neturintiems jo pažįstamiems pavyksta taip lengvai imti kreditus. Lietuvos banko duomenimis, tik 1 iš 10 vartojimo kredito teikėjų vadovaujasi Atsakingojo skolinimo nuostatais, kas penktas vartojimo kredito teikėjų netikrina, ar klientas turi pajamų, netaiko pajamų ir įsipareigojimų santykio taisyklių. Faktai apie greituosius kreditus
Lietuvos smulkiųjų kreditų asociacijos duomenimis, greito kreditavimo paslauga naudojasi apie 14 proc. Lietuvos gyventojų. Kas trečias greitųjų kompanijų klientas – jaunuolis iki 25-erių metų. Greitųjų kreditų šuolis – per beveik vienerius metus (nuo 2011 m. kovo iki 2012 m. sausio) paimta daugiau kaip 80 mln. Lt vertės kreditų. Vidutinis kredito dydis – 653 Lt.
