Pažeidimai paaiškėjo įmonės veiklos inspektavimo metu Priežiūros tarnybai patikrinus daugiau nei 3 tūkst. vartojimo kredito sutarčių duomenis.
Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal kas ketvirtą sutartį greitųjų kreditų bendrovė vartojimo kreditus suteikė nedirbantiems ir pajamų negaunantiems asmenims. Bendrovė rėmėsi kredito gavėjų pateikta informacija apie gaunamas pajamas, nors pagal informaciją duomenų bazėse asmenys buvo nedirbantys. Pavyzdžiui, asmuo, nurodęs, kad jo pajamos 1 158 eurai, gavo 500 eurų vartojimo kreditą, nors jis buvo nedirbantis, ir tokio vartojimo kredito gauti negalėjo. Kitų įrodymų apie pajamas įmonė nesurinko.
Taip pat nustatyta, kad bendrovė 4 iš 5 atvejų skolino nesilaikydama vadinamosios 40 proc. taisyklės, pagal kurią vartojimo kredito gavėjo įmokų dydis pagal visus turimus finansinius įsipareigojimus turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų. Vartojimo kredito gavėjams skolinta daugiau, nei buvo galima pagal jų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį.
Bendrovė netinkamai vertino vartojimo kredito gavėjų mokumą ir dėl to, kad daugiau nei dešimtadaliu atvejų šiam vertinimui naudojo mažesnes finansinių įsipareigojimų sumas, remdamasi naudojamų duomenų bazių, o ne asmenų pateikta informacija. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam suteiktas 800 eurų vartojimo kreditas, savo paraiškoje nurodė 1 050 eurų mėnesinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Bendrovė vartojimo kredito gavėjo mokumo vertinimui naudojo 0 eurų mėnesio įsipareigojimo sumą, remdamasi duomenų baze.
Greitųjų kreditų bendrovė pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to, kad nevertino informacijos apie vartojimo kredito gavėjų sutuoktinių įsipareigojimus finansų įstaigoms.
Atskirai buvo tirta daugiau nei 1 tūkst. vartojimo kredito sutarčių, kai vartojimo kredito gavėjams buvo padidinta vartojimo kredito suma. Nustatyta, kad beveik ketvirtadaliu atvejų, prieš padidindama vartojimo kredito sumą, bendrovė iš naujo neįvertino kredito gavėjų mokumo, o rėmėsi anksčiau surinktais duomenimis, ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus.
Be to, atskirai išnagrinėta 18 atvejų, kai vartojimo kredito gavėjai vėlavo mokėti vartojimo kredito sutartyje nustatytas įmokas ir dėl to greitųjų kreditų bendrovė skaičiavo palūkanas už pradelstus įsipareigojimus. Nustatyta, kad visais atvejais bendrovė reikalavo už pradelstą laikotarpį sumokėti kompensacines palūkanas, kurios viršijo Vartojimo kredito įstatyme nustatytą ribą – 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Bendrovė taikė ne tik 0,05 proc. dydžio vėlavimo palūkanas, bet ir tam tikro dydžio administravimo mokestį.
Parinkdama poveikio priemonę, Priežiūros tarnyba atsižvelgė į tai, kad greitųjų kreditų bendrovei poveikio priemonės už analogiškus pažeidimus buvo taikomos jau kelis kartus. Atsižvelgta ir į lengvinančias aplinkybes – bendrovė pripažino nustatytus trūkumus ir ėmėsi priemonių pažeidimams ištaisyti.
Išsamesnę informaciją, jeigu sprendimas nebus apskųstas teismui, remdamasis Vartojimo kredito įstatymu, Lietuvos bankas skelbs praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo.
Lietuvos bankas 2012 m. perėmė vartojimo kredito rinkos priežiūrą ir iki šiol išnagrinėjo 57 Vartojimo kredito įstatymo pažeidimų atvejus pagal gautus skundus arba savo iniciatyva ir iš jų net 51 atveju (89,5 %) skirtos poveikio priemonės. Vartojimo kredito davėjams skirtos 25 baudos, jų suma viršija 207 tūkst. eurų.
