Atsižvelgiant į išlaidas žaliavos gavybai ir atlyginimus darbuotojams, valstybės pelnas gali siekti 214 mlrd. eurų, arba 107 proc. Graikijos BVP. Tokia suma leistų Atėnams įveikti skolų krizę, atsiskaityti su kreditoriais ir pritraukti, esant būtinybei, lėšų užsienio rinkose.
Tačiau tam, kad gautų šį pelną, Graikija visų pirma turi sulaukti oficialaus patvirtinimo dėl šių dujų atsargų, pastebima "Deutsche Bank" ataskaitoje. Šiuo metu Norvegijos kompanija "Petroleum Geo-Services" vykdo žvalgybos darbus Graikijos šelfe. Žvalgybos rezultatų laukiama apie kitų metų vidurį.
Tuo atveju, jeigu dujų atsargos bus patvirtintos, telkinių eksploatavimo darbai gali būti pradėti per artimiausius aštuonerius ar dešimt metų. Todėl pelno iš dujų gavybos į Graikijos biudžetą galima tikėtis ne anksčiau kaip 2020 metais. Iki tol šalis, pagal susitarimus su kreditoriais, turi sumažinti valstybės skolą iki 120 proc. BVP.
Graikija - pirmoji šalis, nukentėjusi nuo skolų krizės. Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas jau suteikė Atėnams kelių milijardų eurų finansinės paramos išmokas, tačiau kol kas Graikijos ekonomikos normalizuoti nepavyksta. Situaciją sunkina gyventojų nepasitenkinimas ir vis dažnėjantys protestai dėl griežto taupymo priemonių, kurias Graikija įsipareigojo įvykdyti mainais į gautą paramą.
2011 metais energijos išteklių, įskaitant ir dujų, importui Graikija išleido 11 mlrd. eurų, arba apie 5 proc. BVP.
