„Tikriausiai bus surinkta apie 3 mlrd. eurų suma“, – vyriausybės atstovas Simas Kedikoglu (Simos Kedikoglou) sakė radijui „To Vima“, pridūręs, kad buvo nustatyta „mažesnė nei 5 proc.“ palūkanų norma.
Šių obligacijų išpirkimo trukmė – penkeri metai, o Atėnų grįžimas į vidutinio laikotarpio kreditų rinką yra svarbus pasiekimas šaliai, kurią tebekrečia recesija ir kuri yra smarkiai krečiama krizės bei skausmingų reformų padarinių.
Vicepremjeras Evangelas Venizelas (Evangelos Venizelos) sakė žurnalistams, kad naujųjų obligacijų paklausa „bent aštuonis kartus viršijo išankstinius pasižadėjimus išpirkti emisijos dalį“, vadindamas tai „milžiniška sėkme“.
Ši emisija labai svarbi Graikijos finansiniam atsigavimui po to, kai Europos Sąjunga (ES) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) turėjo dukart skirti Atėnams finansinio gelbėjimo paketus.
Obligacijos buvo pasiūlytos rinkoms Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizito Graikijoje išvakarėse, o iš pradžių buvo planuota, kad bus išplatinta vertybinių popierių už 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų).
Likus kelioms valandoms iki pardavimo pradžios, automobilyje paslėptas galingas sprogstamasis užtaisas detonavo prie Graikijos centrinio banko būstinės Atėnų centre. Tačiau per šį incidentą žmonės nenukentėjo, nes policija turėjo laiko evakuoti tą teritoriją.
Kreditų rinkos užsidarė Atėnams 2010 metais, kai buvo atskleista, kad Graikijos viešųjų finansų rodikliai buvo klastojami. Šalis buvo priversta prašyti ES ir TVF pagalbos, kad išvengtų bankroto.
Apie grįžimą į obligacijų rinką buvo paskelbta tą pačią dieną, kai protestuotojai surengė pirmąjį šiais metais streiką prieš griežto taupymo priemones. Praeitais metais Graikijoje visuotiniai streikai buvo skelbiami penkis kartus.
Šįkart buvo sustabdytas susiekimas keltais su Graikiją pasaulyje garsinančiomis salomis, sutriko skrydžių tvarkaraščiai, buvo uždarytos vaistinės ir valstybinės įstaigos.
Vadinamasis ES, Europos centrinio banko (ECB) ir TVF trejetas 2010 metais suteikė Graikijai pirmąjį 110 mlrd. eurų (379,8 mlrd. litų) vertės pagalbos paketą.
Kai šis žingsnis neužtikrino ekonomikos stabilumo, tarptautiniai donorai 2012 sutiko skirti antrąjį 130 mlrd. eurų (448,9 mlrd. litų) pagalbos paketą, kurio sąlygos buvo daug griežtesnės, o privatusis sektorius nurašė per 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Graikijos skolų.
Įvykdžius fiskalinę reformą, kuri buvo prižiūrima ES ir TVF, Graikijos kreditavimo reitingai pastaraisiais mėnesiais pagerėjo, tačiau šalies obligacijos tebeturi „šiukšlių“ statusą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
