Įvairus darbuotojų skatinimas tapo šiuolaikinio verslo kliše, kai darbdaviai suprato, kad šiaip sau niekas nedirba. O dabar tenka pasiūlyti ne tik piniginę premiją, bet ir nupirkti naujų kompiuterinių žaidimų ar leisti į biurą atsivesti augintinį.
Motyvuoti darbuotojus galima įvairiai, tačiau turbūt vieni labiausiai išsiskiriančių yra Silicio slėnio darbdaviai ir įvairios JAV kompanijos. Kol daugumai verslininkų priedai reiškia sveikatos draudimą, motinystės atostogas ir poilsiui skirtą laiką, pavyzdžiui, JAV kompanijos „Automattic“ darbuotojai, be įprastų priedų, per metus gali turėti kiek tik nori atostogų. Kaip teigia bendrovės atstovai, darbuotojai skatinami atostogauti tiek, kiek jiems reikia, kad rastų laiko savo pomėgiams ir pabūtų su šeima bei draugais. Be to, įmonė savo darbuotojams leidžia patiems nusistatyti darbo valandas.
Tačiau turbūt labiausiai nepralenkiama šioje srityje yra kompanija „Google“, kurios darbuotojams kasdien tiekiamas maistas, jie turi dviračius, tinklinio aikštelių, šildomų baseinų, automobilių taisyklą, valyklą, masažo terapiją, sporto salę, kirpėją, sveikatingumo pamokų, dviračių taisyklą ir... uždarą čiuožyklą. Netgi darbuotojai, nedirbantys „Google“ Kalifornijos biure, gauna daugybę panašių paskatų.
Galima paprasčiau
Vienas iš technologijų kompanijos „Pixelmator“ įkūrėjų Saulius Dailidė sako į „Google“ nesilygiuojantis ir mano, kad JAV kompanijos renkasi tokius darbuotojų skatinimo būdus, nes yra pasaulinės įvairių verslo sektorių lyderės ir turi daug pinigų.
„Mes stengiamės sukurti geras darbo sąlygas ir skiriame atlyginimo priedus už konkretų padarytą darbą. Apie įvairesnes paskatas pagalvojame, tačiau tai nėra mūsų pagrindinis tikslas, – sako jis. – Koncentruojamės į produktą, todėl samdome jau motyvuotus darbuotojus. Kai produktas patrauklus, žmogui visuomet mieliau dirbti dėl didesnių tikslų, nesitikint papildomo skatinimo.“
Anot S. Dailidės, įmonė rūpinasi bendravimu su darbuotojais ir stengiasi pasikalbėti ne tik apie darbą, bet ir kitus jiems įdomius dalykus.
„Visi vadovėliai apie motyvaciją parašyti, tad mes dviračio neišrasime. Stebime kitas kompanijas ir pasirenkame, kas mums geriausiai veiktų, – aiškina „Pixelmator“ įkūrėjas. – Bendravimui su kolektyvu rengiame smagius susirinkimus, kur paprastai galime aptarti kasdienius darbus ir problemas, kitus dalykus, nebūtinai susijusius su darbu.“
Vis dėlto nepiniginiu darbuotojų skatinimu lietuviškos bendrovės rūpinasi. Pavyzdžiui, interneto reklamos įmonė „Adform“ darbuotojams poilsio zonoje pastatė stalo futbolą, nuolat atnaujina kompiuterinius žaidimus pagal jų pageidavimus ir kasdien tiekia įvairių užkandžių. Informacinių technologijų bendrovės „Baltic Orbis“ biure įrengta pirtis, didelėse patalpose dirbantys „Blue Bridge“ darbuotojai važinėja paspirtukais, interneto reklamos įmonės „Gaumina“ kolektyvas į darbą atsiveda augintinius, o pietauja ir dalykinius susitikimus rengia ant Neries upės kranto.
Leidžia rinktis
Personalo valdymo profesionalai tokį nepiniginį darbuotojų skatinimą, atitinkantį asmeninius jų interesus, vadina anglišku terminu „benefit“ (liet. nauda). Toks skatinimo būdas gali būti veiksmingas beveik visose bendrovėse ir paskatinti darbuotojus kasdien nuoširdžiai stengtis.
„Tokie paskatinimai yra itin veiksmingi, jei atsižvelgiama į darbuotojų poreikius ir leidžiama netgi jam pačiam pasirinkti skatinimo priemonę, – sako Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorė Nijolė Kudabienė. – Pavyzdžiui, jums gali būti nebeaktualus studijų apmokėjimas, tačiau norite tobulinti profesinę kompetenciją darbe. Todėl būtina atsižvelgti ir į darbuotojų amžių, pareigas.“
Anot jos, įmonės neturėtų pamiršti ir šių skatinimo tikslo, kuris paprastai sutampa su įmonės strategija: kokius žmones siekiama išlaikyti ir skatinti.
„Taip darbuotojas motyvuojamas nuolat dirbti labai gerai, įsitraukti į procesą nepriklausomai nuo jam skirtų įvairaus laikotarpio užduočių. Premijos ar kitoks piniginis skatinimas paprastai skiriamas už konkrečius pasiektus rezultatus, – teigia N. Kudabienė. – Skatinimų sąrašas yra labai platus ir kiekviena įmonė pasirenka tinkamiausią jų krepšelį. Be to, po kurio laiko gali tą krepšelį keisti, atsižvelgdama į tai, kurios skatinimo priemonės patrauklesnės darbuotojams.“
Veikia visiems
Personalo valdymo specialistė teigia, kad paskatinimai gali būti veiksmingi visų sektorių bei dydžių įmonių darbuotojams. Svarbiausia, kad sistema būtų įgyvendinama tinkamai.
Organizacijų vystymo centro partneris ir konsultantas Mantas Tvarijonavičius sako, kad ne visos įmonės ryžtasi tokiam žingsniui, be to, ne visoms tai dera prie viešojo jų įvaizdžio.
„Galbūt vienose įmonėse galimybė atsivesti augintinį veikia, o kitose būtų priešingai – tai gali demotyvuoti tuos, kurie ne itin mėgsta gyvūnų. Tas pats receptas negali galioti visoms bendrovėms, – aiškina jis. – Žinau ir įmonių, kur stalo futbolas buvo uždraustas, nes vadovams atrodė, kad jis trukdo dirbti. Tai individualu, nes stalo futbolas netiks visiems nuo Lietuvos banko iki individualios įmonės X.
M. Tvarijonavičius tvirtina, kad pagal įvairius mokslo tyrimus vadovavimo stilius iki 70 proc. lemia bendrą kolektyvo klimatą, todėl vadovas savo elgesiu darbuotojams gali nuslopinti norą dėti pastangas ir siekti rezultatų.
„Stereotipiškai manome, kad reklamos agentūroje dirba kūrybiškesni žmonės, todėl jie sugalvoja netipinių motyvacijos priemonių. Tačiau skirtingi dalykai skatina statybininką ir reklamos specialistą, todėl abi bendrovės gali rasti priemonių, kuriančių darbuotojams pridėtinę vertę“, – teigia Organizacijų vystymo centro partneris.
Alternatyva – opcionai
Darbuotojams skatinti reikia nemažai lėšų, nes vieni darbuotojai sportuoja, kiti lanko teatrus, treti keliauja ar tobulinasi. Įmonės turėdamos ribotą biudžetą gali rasti partnerių arba skatinti atskiras darbuotojų grupes. Veiklą tik pradedančioms įmonėms gali tekti tik pasvajoti apie darbuotojų skatinimą. Tačiau „startup’ų“ akceleratoriaus „Startup Highway“ vadovas Rokas Tamošiūnas sako, kad galimybių motyvuoti darbuotojus turi ir verslo pradinukai.
„Startup‘ai“ patys turi tikėti savo idėja ir komanda, dirbti kartu turi būti malonumas, –- aiškina jis. – Kai komanda pradės gausėti, naujus jos narius svarbiausia motyvuoti turima idėja ir rasti tuos, kurių pasiekti rezultatai bus labai kokybiški. Tai dažniausiai bus tokie specialistai, kurių ši nauja įmonė tiesiog negalės įpirkti, tad nebus kito kelio – jiems reikės parduoti savo turimą idėją.“
R. Tamošiūnas užsimena ir apie dar vieną alternatyvą – opcionus, kurie gali būti labai įvairūs. Paprastai darbuotojui pasiūloma dalis įmonės akcijų, kurios įgyjamos per tam tikrą laikotarpį ir pasiekus numatytus rezultatus.
„Lietuvoje dar per menkai paplitusi praktika su darbuotojais dalytis verslo akcijomis. Puikus pavyzdys yra „Facebook“, kurio pirmi 500 darbuotojų šiandien dėl šios priežasties yra labai turtingi, – sako R. Tamošiūnas. – Dalytis akcijomis reikia nebijoti ne tik su darbuotojais, bet ir galimais patarėjais. Rekomenduoju pradedančioms įmonėms suformuoti žinomų vardų patariamąsias tarybas, kurie gali jiems padėti tiek savo padėtimi, tiek įžvalgomis.“
NUOMONĖ:
Ilja Laursas, „GetJar“ vadovas:
„Maža įmonė be opciono sunkiai pritrauks naujų darbuotojų. Kompanijos vertei išaugus auga ir opciono vertė, o darbuotojas gauna daug daugiau pinigų nei gautų tik iš atlyginimo.“
Saulius Dailidė, „Pixelmator“ įkūrėjas:
„Koncentruojamės į produktą, todėl samdome jau motyvuotus darbuotojus. Kai produktas patrauklus, žmogui visuomet mieliau dirbti dėl didesnių tikslų, nesitikint papildomo skatinimo.“
Mantas Tvarijonavičius, organizacijų psichologas:
„Tas pats receptas negali galioti visoms bendrovėms, bet žmogui tikrai atsiras laiko dirbti. Laikas, skiriamas stalo futbolui, vėliau atidirbamas su kaupu, nes darbuotojas jaučiasi darbo šeimininkas ir jam dirbti smagu.“
Faktai: darbuotojų pasitenkinimas
Tyrimų bendrovės „Mindshare“ apklausa atskleidė, kad mažiausiai patenkintų darbo sąlygomis iš Baltijos valstybių yra Lietuvoje – tokių apie 61 procentas
Latvijoje šis rodiklis sudaro 73 proc., Estijoje – 75 proc. apklaustųjų
Darbo užmokestis tenkina 24 proc. respondentų Lietuvoje, 29 proc. – Latvijoje, 18 proc. – Estijoje
E. Povilaitytė
