„Bet kurios technologijų organizacijos vadovas turi gerai išmanyti inžinerijos mokslus“, – sako pasaulinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų ekspertas profesorius Maxas von Zedtwitzas. Neseniai paskaitų ciklą „Globalių mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų valdymas“ Kauno technologijos universitete (KTU) skaitęs mokslininkas pateikė vertingų lyderystės įžvalgų. Apie globalių tyrimų ir inovacijų valdymą dešimt metų Kinijoje gyvenantis šveicaras Maxas von Zedwitzas kalba ne tik kaip mokslininkas, bet ir dalinasi asmenine patirtimi. „Užsieniečiui Kinijoje daug sunkiau nei vietiniam gyventojui. Viena vertus, niekas neveikia taip, kaip turi veikti ir tik nedaugelis gali tau padėti – turi būti visuomet pasirengęs daugeliu dalykų pasirūpinti pats – nuo vizitinių kortelių pagaminimo iki variklio pataisymo. Kita vertus, iš tavęs visada tikimasi daug daugiau“, – sako M. von Zedtwitzas. Mokslininkas įsitikinęs, kad mažos šalys, tokios, kaip Lietuva privalo gerai išmanyti globalių mokslinių tyrimų ir inovacijų tendencijas, nes tik būdami žingsniu priekyje galime daryti įtaką. Poreikis inovacijoms auga kasdien „Visi lengvi išradimai jau padaryti. Dabar technologijos daug sudėtingesnės, todėl inovacijoms sukurti reikia vis daugiau laiko.
Dėl globalizacijos inovacijos pritaikomos labai greitai, dėl to jų poreikis yra milžiniškas“, – teigia pasaulinio tyrimų tinklo GLORAD vadovas. Sukurti kažką naujo šiandien yra daug sunkiau nei prieš porą dešimtmečių. Inovacijų ekspertas teigia, kad jei, pavyzdžiui, prieš 30–40 metų naujam vaistui sukurti reikėjo penkerių metų, šiandien šiam išradimui gali prireikti net 15. Tuo tarpu, naujo išradimo kaina pakilo dešimt kartų. Konkurencinėje šiuolaikinio pasaulio aplinkoje gebėjimas pirmauti – tiesiog būtinas. Geriausi technologijų kompanijų vadovai – inžinieriai Šiais nestabilumo laikais niekas nėra tikras, kokios yra ateities perspektyvos.
Technologijos tampa vis sudėtingesnės, todėl inžinieriaus išsilavinimas suteikia didelį pranašumą dirbantiesiems inovacijų taikymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje. Mokslininko nuomone, inžinieriai – patys geriausi technologijų organizacijų vadovai. „Jeigu būtų mano valia, į verslo vadybos studijas nepriimčiau žmonių, neturinčių inžinieriaus bakalauro laipsnio“, – sako M. von Zedtwitzas. Universitetuose visame pasaulyje paskaitas skaitantis mokslininkas teigia sutinkantis studentų, kurie siekdami būti vadovais renkasi verslo administravimo bakalauro ir magistro studijas, tačiau neįgyja jokios specialybės. Profesorius yra įsitikinęs, kad tai – neteisingas kelias. Inžinierius paskaitose remiasi savo paties sukurta inovacijų valdymo teorija. Paklaustas, kiek inžinieriui praktikui reikalingos teorinės inovacijų taikymo žinios, mokslininkas sako, kad dažniausiai jos gaunamos dirbant. „Turiu pripažinti, kad kaip inžinierius nesu einšteinas“, – šypsosi ekspertas, – „tad inovacijų valdymas – tai mano būdas efektyviai išnaudoti savo susidomėjimą technologijomis. Įkvepiantys lyderiai nepatikimi Pasaulinio tyrimų tinklo GLORAD vadovas prisipažįsta nepasitikintis žmonėmis, kurie vadovaudami remiasi vien savo natūraliu sugebėjimu valdyti žmones. „Europoje turėjome nemažai tokių lyderių, kurie mokėjo paveikti žmonių emocijas ir išnaudoti juos savo tikslams. Visi žinome, kuo tai baigėsi. Net ir balsuodamas aš renkuosi mažiau iškalbų kandidatą. Gali būti, kad jo politinė programa ne pati geriausia, bet taip aš bent jau žinau, kad šis kandidatas vien savo asmeniniu žavesiu nepridengs blogos programos“, – kalba mokslininkas. Kinijoje gyvenantis europietis teigia, kad ši šalis iliustruoja, kaip sėkmingai vadovaujantį darbą gali dirbti inžinieriai. Iš 9 Kinijos politinio biuro narių, 8 yra inžinieriai ir tik vienas – karjeros ekonomistas.
Mokslininko nuomone, net ir tai keista – anksčiau visi valdančiojo komiteto nariai būdavo tik inžinieriai ir mokslininkai. Pirmauja tie, kuriems rūpi ateitis Kokių dar pamokų galėtume gauti iš kinų? „Visų pirma, nebijoti pakilti ir veikti. Kinai žino – jeigu tu kažko nepadarai, padarys kitas. Galvoti jie dažniausiai net neturi laiko“, – šypsosi inovacijų ekspertas. Sugebėjimas veikti ir stengtis būti žingsniu priekyje, ypač reikalingas mažoms šalims, kurios niekada nebus didesnės, todėl įtaką gali daryti tik būdamos greitesnės, išmanesnės ir inovatyvesnės. Lietuvai reikia būti imliai mokslui ir inovacijoms. Tačiau imlumas, mokslininko nuomone, neatsiejamas nuo atsakomybės. „Yra žmonių, kurie galvoja: kai čia nepasiseks, išvyksiu kitur – į kitą kompaniją, į kitą šalį. Tačiau, jeigu jam nerūpi visuomenė, jos ateitis, nieko nebus. Bet kurios organizacijos atstovui jo darbas turi rūpėti tiek, kad jis būtų pasiryžęs čia investuoti savo pinigus, jėgas ir laiką“, – lyderystės įžvalgomis dalijasi M. von Zedtwitzas.
