„Vidutiniu darbo užmokesčiu tikrai negalėtume pasididžiuoti būdami šios organizacijos nare, veikiausiai būtume vieni iš paskutinių, tačiau jie negalėjo nematyti tos pažangos, kurią Lietuva padarė per tuos metus nuo įstojimo į Europos Sąjungą, ir jie negalėjo neįvertinti to ryžto ir nuoseklumo, kuriuo Lietuva įveikė globalinę finansų krizę“,- laidoje „Aktualioji valanda“ sakė G. Nausėda.
Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva jau 2010 metais pradėjo augti. Nuo tų metų, G. Nausėdos teigimu, Lietuva padarė tikrai labai daug:
„Pirmiausia mes gerokai pasiyrėme į priekį BVP vienam gyventojui lygiu. Šiandien mes praktiškai nenusileidžiame ne tik tai Estijai, bet ir toliau artėjame prie Europos Sąjungos vidurkio, pasiekę beveik 75 proc. jo“, - kalbėjo ekonomistas.
Anot G. Nausėdos, Lietuva demonstruoja sugebėjimą pati spręsti problemas, jei tokios iškiltų, ir visapusišką stabilumą.
„Antras aspektas, kuris buvo įvertinas, buvo ekonominis, politinis stabilumas, kurį suteikia narystė Europos Sąjungoje, NATO ir tam tikras vidinės politinės kultūros lygis, kuris leidžia partijoms susitarti dėl svarbiausių dalykų. Mums kitąkart, verdant šitame katile, atrodo viskas kitaip ir mes linkę viską paišyti juodesnėmis spalvomis, tačiau iš išorės mūsų pažanga matyt yra pripažįstama ir akivaizdžiai matoma“, - kalbėjo G. Nausėda.
