Lietuvos ekonomika turi visas galimybes šiais metais išaugti bent 1 proc., nepaisant sudėtingų vidaus ir tarptautinės rinkos sąlygų, teigia SEB banko analitikai. Nors biudžeto deficitas ir 2010, ir 2011 metais bus didesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), labai svarbu, kad valstybėje nebūtų perdėtų pastangų eurą įvesti bet kokia kaina, t. y. staigių mokesčių politikos judesių, kurie gali duoti daugiau žalos negu naudos.
Eksporto atsigavimo įtaka viešųjų finansų būklei kol kas yra ribota, tačiau ilgainiui tik stiprės, įsitikinę analitikai. JAV dolerio atžvilgiu susilpnėjusio euro (lito) veiksnio nereikėtų pernelyg sureikšminti – viena vertus, dėl neigiamo eksporto ir importo doleriais balanso patiriamas tam tikras nuostolis, kita vertus, žemas euro kursas suteikia postūmį svarbių mūsų eksporto partnerių – Vokietijos ir kitų ES šalių – ekonomikai.
Pristatydamas keturiasdešimtąjį „Lietuvos makroekonomikos apžvalgos“ numerį, SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda pažymėjo, kad naujausia šalies ūkio sektorių statistika patvirtina laipsniško „atsisveikinimo su nuosmukiu“ ir „pasisveikinimo su plėtra“ hipotezę. Vienas iš pavyzdžių – Lietuvos pramonė, kurios produkcija šių metų sausio-gegužės mėn. buvo tik 0,1 proc. (atsižvelgus į darbo dienų įtaką – 0,2 proc.) mažesnė nei prieš metus. „Priminčiau, kad dar praėjusių metų pabaigoje pramonės produkcija smuko dviženkliais tempais, tuo tarpu šiandien jau akivaizdžiai matyti, jog teigiamas pramonės gamybos pokytis yra artimiausių mėnesių klausimas“, – teigė G. Nausėda.
Kita vertus, pasak SEB banko analitiko, nereikėtų dėti lygybės ženklo tarp eksporto atsigavimo ir viešųjų finansų būklės, kadangi kol kas geriausiai į valstybės biudžetą surenkamas PVM, kurio įplaukos teturi mažai ką bendro su prekių pardavimu užsienio rinkose. „Vis dėlto eksportas ir vidaus rinka negali ilgą laiką žygiuoti skirtingomis kryptimis – juk į eksportą orientuotame versle dirba žmonės, kurie yra produktų ir paslaugų vartotojai čia, Lietuvoje“, – teigė ekonomistas. Tokiomis aplinkybėmis pasigirstančios kalbos apie mokesčių didinimo planus yra itin nesavalaikės, kadangi mokesčių didėjimas galėtų užgniaužti trapų ekonomikos pagyvėjimą ir dar labiau stumtų verslą į šešėlį. Pasak G. Nausėdos, tai, ką buvo galima pateisinti 2009 metais, kai šalis buvo atsidūrusi ties finansine praraja, šiandien reikia vertinti kur kas priekabiau. „Ne bet koks tikslas pateisina priemones, net jei tas tikslas – euras“, – sakė ekspertas.
SEB banko analitikai mano, kad viešojoje erdvėje vykstanti diskusija dėl silpno euro įtakos šalies ekonomikos sveikatai yra šiek tiek supaprastinta. Anot G. Nausėdos, pirmiausia reikėtų remtis statistika – pirmąjį 2010 m. ketvirtį Lietuvos importas JAV doleriais buvo maždaug 1,8 mlrd. Lt didesnis nei eksportas, taigi netektys dėl importo yra didesnės, nei nauda eksportui. Doleriais daugiausia apmokamos strateginės žaliavos, kurių paklausa yra santykinai nelanksti kainų atžvilgiu, be to, perkama iš vienintelio šaltinio, t. y. stokojama tiekimo alternatyvų. Kita vertus, pasak G. Nausėdos, jei tiesioginės euro silpimo pasekmės mūsų užsienio prekybai – veikiau neigiamos, netiesioginiai padariniai vertintini kur kas palankiau. „Euro ir dolerio kurso mažėjimas yra naudingas Vokietijos ekonomikai, kuri yra antroji, o neįskaičiavus reeksporto, net pirmoji pagal svarbą Lietuvos eksporto partnerė“, – sakė G. Nausėda.
SEB banko analitikai atnaujino pagrindinių šalies ekonomikos rodiklių prognozes, pirmą kartą įtraukdami ir 2012 metus. Kaip ir prognozuota anksčiau, 2010 m. ir 2011 m. šalies BVP turėtų išaugti atitinkamai 1 proc. ir 4 procentais. 2012 m. laukiama 4,5 proc. BVP plėtros. Infliacija šiais metais sudarys maždaug 0 proc., 2011 m. – 2 proc., o 2011 m. – 3 procentus. Liko nepakeista 2010 m. ir 2011 m. fiskalinio deficito prognozė – atitinkamai 8 proc. ir 5 proc. BVP. 2012 m. fiskalinis deficitas sumažės iki 4 proc. BVP.
