Pasak Gintarės Skaistės, nuo kitų metų ketinama keisti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kad jo naudą labiau pajustų mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
„Toks buvo Vyriausybės teikimas, atsižvelgiant į birželio mėnesio atnaujintas (ekonomikos – BNS) projekcijas, kaip atrodys kitais metais darbo užmokestis. Ir man atrodo, kad mes neišgirdome jokių svarių papildomų argumentų, kodėl neturėtų būti minimali alga didinama iki 730 eurų“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė G. Skaistė.
„Matant tikrai spartų vidutinį darbo užmokesčio augimą, jei mes minimalios algos nedidintume adekvačiai, pajamų nelygybė augtų. Man atrodo, kad mes neturėtume tokių dalykų sau leisti“, – pridūrė ji.
Pasak G. Skaistės, valstybė turi galimybių padidinti minimalią algą, o tai taptų ir paskata žmonėms grįžti į darbo rinką.
„Jeigu tavo išmokų paketas ženkliai nesiskiria nuo pajamų, kurias tu gautum eidamas į darbą, tai turbūt ir sprendimas grįžti į darbą yra pakankamai sudėtingas. Norėtųsi, kad taip nebūtų“, – teigė ministrė.
Ji atmetė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidento Sigito Besagirsko kritiką, kad Vyriausybė MMA siekia didinti norėdama pagerinti savo žemus reitingus, o toks sprendimas yra grindžiamas „manipuliuojant skaičiais“, nes ekonomikos augimas yra netvarus ir nemažai verslų išgyvena tik iš subsidijų.
„Aš manau, kad priežasčių, kodėl tau nereikėtų didinti savo verslo sąnaudų, tu visą laiką surasi, jeigu nori. Bet sakyti, kad ekonomika auga netvariai, po tokio darbo užmokesčio augimo, kuris matomas per pastaruosius kelerius metus, tikrai yra, manau, labiau bandymas išvengti tų pokyčių, kuriuos siūlo Vyriausybė“, – tvirtino G. Skaistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad „mažų mažiausiai keista“ yra kalbėti apie tai, jog kažkokie Vyriausybės sprendimai yra susiję su reitingais.
„Jeigu žiūrėčiau į reitingus, turbūt apskritai į darbą negalėčiau išeiti. Pirmiausiai darome tai, kas yra reikalinga, paskaičiuojama ir teisinga, turbūt apskritai dirba politikai, kad įgyvendintų tuos darbus, kurie jiems atrodo teisingiausi. Man atrodo, šioje vietoje šitas sprendimas (MMA didinimas – BNS) yra paskaičiuotas“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, rudenį bus diskutuojama ir apie neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą, kuris taip pat leistų pagerinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų finansinę padėtį.
„Svarstome ir apie neapmokestinamųjų pajamų dydžio keitimą, kad pajamos į rankas mažiausiai uždirbantiems žmonėms būtų didesnės ir būtų didesnės paskatos grįžti į darbo rinką. Tikėtina, kad tas sprendimas galėtų įsigalioti drauge su minimalios algos didinimu nuo sausio 1 dienos“, – aiškino ministrė.
„Vienas iš elementų, kurį svarstome, yra NPD didinimas, bet tuo pačiu metu keičiant ir jo formulę, kad didžiausia nauda visgi būtų ir didžiausios paskatos grįžti į darbą būtų mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms“, – pridūrė ji.
Jos teigimu, plačiau apie tai bus diskutuojama Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje rugsėjo pabaigoje.
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba rugsėjo pradžioje nesusitarė dėl MMA didinimo nuo 2022 metų sausio. Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė savo ankstesnį siūlymą MMA didinti iki 703 eurų pakeitė nepasitarusi su Trišale taryba.
Jei Trišalėje taryboje nepavyks rasti bendro sutarimo, galutinį sprendimą priims Vyriausybė.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
