Pastaruoju metu suaktyvėjus diskusijai dėl daugiabučių modernizavimo, viešojoje erdvėje pasirodė daug netikslios ir klaidinančios informacijos – taip teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
„Tenka apgailestauti, kad skeptiškos nuostatos dėl būsto renovavimo remiamos tikrovės neatitinkančiais duomenimis ir efektingais, bet neteisingais sugretinimais. Taip klaidinami ir be reikalo gąsdinami žmonės“, – sakė Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, vadovaujantis darbo grupei, parengusiai būsto modernizavimo finansavimo modelį.
Darbo grupės ekspertai sukūrė modelį, paremtą būstų savininkų aktyvumu ir aiškia nauda tiek gyventojams, tiek valstybei. Po modernizavimo būsto savininkas už šilumą ir už renovavimui skirtą paskolą mokės mažiau nei vien už šildymą iki tol.
Būsto renovavimas skatinamas suteikiant gyventojams ilgalaikes lengvatines paskolas su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis (iki šiol buvo mokamos 5-8 proc. ir dar didesnės palūkanos).
Kritikuojantys Vyriausybės parengtą naująjį modernizavimo modelį dažnai ignoruoja svarbią aplinkybę, kad asmenims, turintiems teisę į kompensaciją už šildymą, bus 100 proc. apmokamas pradinis paskolos įnašas, paskolos grąžinimas ir palūkanos.
Be to, visiems, atnaujinantiems būstą, valstybė teiks paramą rengiant techninę dokumentaciją ir organizuojant projekto įgyvendinimą. Taigi gyventojai išvengs sudėtingų projektų derinimo procedūrų, kurios vienam daugiabučiui namui kainuodavo iki 70 tūkst. litų. Valstybė taip pat kompensuos techninės priežiūros paslaugas. Darbo grupės ekspertų, išanalizavusių ir užsienio šalių patirtį, nuomone, tai – gyventojams labai patrauklus modelis.
Suskaičiuota, kad renovavimo išlaidos vienam 1 m2 sudarys apie 300 litų, t.y. tipinio 60 m2 buto renovavimas kainuos apie 20 tūkstančių litų, o ne 40 tūkstančių litų, kaip savo analizėje nurodo Lietuvos banko Ekonomikos departamento vadovas Raimondas Kuodis.
R. Kuodžio skaičiavimai kyla iš klaidingos prielaidos, kuri greičiausiai remiasi pagal ankstesnę renovavimo tvarką parengtų investicinių projektų duomenų baze. Daugelį investicinių projektų, rengtų pagal tą tvarką, sudarė ir darbai, tiesiogiai nesusiję su pastato apšiltinimu, o juose dalyvaujantys asmenys buvo suinteresuoti kuo didesne valstybės iš dalies apmokama investicija, taigi, ir atliekamų darbų skaičiumi, ir jų kaina. Tuo tarpu dabar siūlomas modernizavimo priemonių paketas įtraukia tik namo apšiltinimui skirtas priemones, - stogo apšiltinimą, langų keitimą, pastato fasado apšiltinimą, šilumos mazgo sutvarkymą ir kt.
Kaip rašoma pranešime spaudai, „naujasis daugiabučių renovavimo modelis užtikrina, kad investicijos bus pelningos visų pirma vartotojams, o ne tik statybininkams, ar tarpininkams, kaip buvo veikiant ankstesniam modeliui, kai renovavimo darbų kainos dažnai būdavo dirbtinai užkeliamos. Naujojoje renovavimo tvarkoje įtvirtintas viešųjų konkursų mechanizmas užtikrins, kad rangovai atliks darbus rinkos kainomis“.
